virtuvė

.

Ateina čia, kiek nustebus Elė, kad šefo dar nėra virtuvėje kaip jis pažadėjęs. Prikandus lūpą nuėjo prie lango, kažkaip pastaruoju metu Elena labai dažnai pro tuos langus žiūri, lyg laukdama kažko. Kelias minutes pro jį pažiūrėjus ir nieko naujo nepamačius atsidūso ir lėtais žingsniais nužingsniavo šaldytuvo link. Ištraukė reikiamus produktus blynams iš jo. Vieno ko trūko buvo miltai. Knisosi po kiekvieną spintelę jų ieškodama, net ir pačiam šaldytuve miltų ieškot pradėjo... Po gerų dešimties minučių užmatė miltus sustatytus prie šiukšledežės, nelabai suprato kodėl jie ten yra, bet nenorėdama per daug galvot kokiu būdu jie ten atsirado ištraukė juos ir pasidėjo ant stalo. Užkelė savo subinuką ant stalviršio ir pagriebus pultelį nuo lentynėlės įjungė televizorių. Laukdama kol ateis Stefanas stebėjo kas dedasi naujo šitam miestelį.

Ateina čia, ir pamatęs, kad Elena jau sukrovus produktus nuobodžiauja ir žiūri televizorių kiek nustemba. - Žinai, jei tu per greitai susisukai dar nereiškia, kad aš vėluoju,-pasako ir nekaltom akytėm pažiūri į Eleną, prieina prie jos ir iš priekio atsistojęs priešais ją pakšteli jai į lūpas, po to atsitraukęs pažiūri į jos akis ir šypteli. - Taigi, panele, nuo ko pradėsim?-paklausia ir išriečia vieną antakį žiūrėdamas į visus tuos produktus kuriuos Elena buvo sukrovus ant stalo.

Kažkaip gan normaliai užsiveizojus jau tą televizorių buvo, net pamiršo, kad Stefanas ateit turi. - Nieks ir nesako, kad vėluoji. - nusijuokus nukelia savo subinuką nuo stalviršio, teliką paliko įjungta, kad būtų už garso foną. - Taip...- kiek susimąstė, jau kelis metus blynus mergaitė blynų nekepė, kiek primiršo ir patį receptą. - Manau, kad pirmiausiai reikia sudėt kiaušinius ir išmaišyt. - linktelėjus pažiūrėjo į Stefaną. - Šito imkis tu, aš per tą laiką pažiūrėsiu kaip gamini. - nuoširdžiai nusišypsojus tikisi likt be darbo iki miltų proceso.

Atsisuka į Eleną, po to pažiūri į bliūdą, o po to į kiaušinius. - Tu įsitikinus?-paklausia ir išriečia vieną antakį. - Manau šis darbas turi likti moterims,-pasako ir drąsiai linkteli, nu nes nemoka ir nenori vaikinukas tų kiaušinių plakt. - Geriau tu viską sumaišyk, o aš padėsiu tau su miltais susitvarkyt,-pasako ir vėl palinksi porą kartų, nes pamena, kuo baigdavosi blynų kepimas, kaip Elena likdavo atsakinga už miltus, jis aišku, kaip visad, skęsta miltuose, o Elena laiminga juokiasi iš jo, todėl Stefanas šį kart atvirkščiai padaryt nori, gana gi jam kentėt, reikia ir merginą šiek tiek pakankint.

- Aha , įsitikinus. - kelis kartus įtikinamai palinksėjus nežymiai susiraukė. - Nee, aš negaliu plakt kiaušinių, man labai ranką skaudą šiandien.. - vėl meluot bando, baisiai jau nori Elena jį išmaudyt tuose miltuose. Būdama vampyrę ji tai padarytu šimtą kartų greičiau ir net pirštukai Elei knietį kaip smagu bus. - Stefanai išmaišyk tu, prašauuu. - prašomai pažiūrėjo į Stefaną, gal nesubės pasakyt ne. - Kol tu maišysi aš padarysiu kavos. - linkteli, reikia gi kažkaip naudingai pasirodyt bent trumpam. Lengvai patraukė Stefaną bliūdo link, kad šis pradėtų plakt kiaušinius.

- Tuomet čia ir dabar panelyte eini virt man kavos,-pasako ir linkteli, nusišypsodamas jai. Po to pasiima šaukštą ir įmušęs į bliūdelį tu kiaušinius išplaka juos kaip turi būt. Aišku, paprasčiau būtų buvę su mikseriu, bet juk šis padabar apie tai nepagalvojo. Pasiemęs pieną supila jį taip pat į tą kiaušinį ir viską gerai išmaišo, po to įberia šiek tiek cukraus, ir bam, štai ir miltų procesas. Šis atsisuka į Eleną. - Žiūrėk, aš čia viską padariau, tau liko tik miltus išmaišyt, nieko prieš, jei aš nubėgčiau į rūsį ir šiek tiek pasimaitinčiau, nes esu alkanas kaip šuo..?-paklausia, nes eilinį kart bando išsisukt iš kančios būt išmaudytam miltuose.

- Gerai geraii... - su šypseną pripylė į virdulį vandens ir užkaitė, tuomet atidarė spintelę, ištraukė kavos ir du puodelius. Perėjus per pusę virtuvės iš kitos spintelės cukrų ištraukė, mat cukrinė visai tuščia buvo. Kavos matyt čia niekas negėrė jau gerus kelis metus. Nužingsniavo atgal link kavos puodelių, į abu įdėjo po du šaukštelius kavos bei po šaukštelį cukraus. Tuo pat metu suvibravo Stefano telefonas esantis ant stalo, Elė nieko nelaukus jį pagriebė ir perskaitė kas parašyta. - Regis už kelių valandų keliausim aplankyt Mikaelsonų. - kiek susimąsčius į Stefką pažvelgia, kažkaip net keista, kad juos pakvietė į Orleane vykstantį vakarėlį.

(JUSTE MIEGI, TURIU KEIST POSTA HHHH)

Karočiuku tarkim greit nubėgo iki Stefano kambario iš ten atnešė rūbų, perengė Stefaną, tuomet nubėgo į Deimono kambarį, pati persirengė ir čia grįžus įsikabino Stefkai į parankę ir nusitempė su savim Mikaelsonų namų link.