Svetainė

Palaukusi dar prie durų, kol Rebeka susiruoš, galiausiai dar užrakino duris ir lėtai laukdama merginos nupėdino iki svetainės. Gerai, kad ji viską buvo susitvarkiusi, o tai nelabai norėtųsi draugę priimti kaip kokiame sąvartyne ar net baisiau. Bonė buvo tvarkingas žmogutis, tad pas ją visada, tiksliau beveik visada gražu.
-Atsinešei naujų stringų modelių, arba bent jau krūtinę padidinančias liemenėles?-pasiteiravo mergina šiek tiek pakeldama antakius ir atsistodama prie elektrinio virdulio. -Kavos ar arbatos  norėsi? O gal geriau vyno, brendžio ar viskio?-pasakė gan linksmu balso tonu ir ištraukė puodelius bei stiklines. Nežinosi ko prireiks.

- Hmmm, gal kavos, - pati savęs paklausė. - O gal dar truputėlį šalia įpilk ko stipresnio, - mirktelėjo. Svarbu būtų ką užsiverst iki dugno. Šiaip nedaug alkoholio Rebeką priverčia stumdyti visokias lempas ir laižyt sienas, kas labai keista, bet nieko, jeigu ir išvartytų namučius, ne jai tektų tvarkytis. Išeitų tiesiog ir Bonitą paliktų vieną koptis netvarką. Jeigu apie netvarką, tai Bonės namuose jos nebuvo. Viskas itin tvarkinga, kad atrodo valgyti nuo grindų galima.

-Tai tada perfekt,-pasakė jau tiesdama ranką užkaisti elektrinio virdulio su vandeniu. Išgirdusi kitą frazę, šioji šyptelėjo, ir nuspaudusi užkaitimo mygtuką, laukė kol vanduo užkais. Nuėjusi prie savo alkoholinių atsargų, ištraukė kelis butelius, kuriuose buvo vynas, viskis ir dar labai geras brendis. Padėjusi juos ant staliuko, prie kurio buvo Beka, atnešė ir stiklines. Ko norės, to įsipils. O it taip, dėl netvarkos nebūtų ko pykti ant Bekutės. Tik vienas pats paprasčiausias burtas, ir namai vėlei kaip ankščiau spindi. Šiek tiek kilstelėjusi petukus, nužvelgė Rebeką.
-Labai gražiai atrodai, pasakė jau pildama iš virdulio į puodelius kavą ir paskui jau nešdama abu ant staliuko.

- Žinai, užtrukau vos valandą, - nusijuokė ir pagaliau atsisėdo ant sofos. Prabuvojo išsidriebusi kaip varna ant jos kol atsisėdo kaip žmogus ir pasiėmė butelį viskio. Jau norėjo piltis į taurę, bet susilaikė. - Reikia šventę švęst, - nusišypsojo ir užsivertė visą butelį. Atsigėrė nedaug bet to pakako, kad Rebeka pradėtų vaipytis. Pabaigusi su savo veiduku, mergina išsižiojo ir prisiminė. - Atsinešiau naujų dalykėlių, - pakilnojo savo antakius, kurie buvo gražiai išpešioti.

-Bet atrodai vistiek labai gražiai, nes aš tau labai rimtai sakau, ir net nemeluoju,-sukikeno patogiai atsisėsdama ant minkštos sofos. Susikėlusi koją ant kojos pati į rankas pasiėmė butelį su brendžiu. Nieko nelaukusi jį užsivertė į save ir išgėrė kelis gurkšnius, kuriuos paskui sumaišė su savo pieniška kavute. -Tai dabar ir švęsim. Pasakyk tostą ir susidaužkim savo buteliais,-tarstelėjo kiek aukščiau pakeldama butelį su skysčių kurį laikė rankoje. -Rimtai?! Greitai parodyk, jau labai mane gundai,-pasakė tiesdama rankas, kad mergina parodytų ko atsinešė pas BonBon.

- Kaip tau patiktų "Victoria Secret" naujausios mados stringiukai su neriniuotais pagražinimais? - sukikeno. Pati Rebeka niekaip negalėjo suprasti kaip dvidešimt pirmo amžiaus moterys gali dėvėti tokį apatinį trikotažą, be to jie itin nepatogūs. Bet dalintis su Bonita nebuvo sunku, ypač kai Beka niekada jų nedėvėdavo. Iš savo tašiuko išsitraukė prabangią, firminę dėžutę ir padėjo ant staliuko krašto, o tada pati užsivertė butelį ir pradėjo vaipytis.

-Ooo, tu juos turi?-kiek nustebusiu žvilgsniu pažiūrėjo į Rebeką. Stringai buvo pats geriausias dalykas, kaip tik sugundyti vaikiną ir nusiversi su juo iki pat miegamojo durų ir dar už jo. Juk jei ne Jeremis, ji būtų linksmai pasiautusi ir su Deimonu, bet būtinai reikia viską sugadinti. Tada Bonnie buvo labai labai pikta, ne veltui, net iš vakarėlio su savo stebuklingai raganiškais kerais ir burtais išvarė lauk. Tik išvydus dėžutę, merginos akys sužibėjo ir ji ją paėmė į rankas. -Ūlala, net negaliu neatsižiūrėti, jie nuostabūs,-pasakė ir prisidėjo juos prie savęs. -Gal man juos dabar pasimatuoti, o spalva tai išvis... pasakiška tiesiog.

- Eik pasimatuok, pasimaivyk, - šyptelėjo ir pamojo ranka, kad nenusirenginėtų Rebekai prieš akis. - Tai papasakosi kaip ten buvo su tavo tuo, ugh pamiršau jo vardą, - vardus atsiminti tų kurie tiesiog degė Rebekai prieš akis, jai buvo katastrofa. - Tas mėmė, - sukrizeno. - Kur paliko tave.

-Tuoj pat,-pasakė ir pasiėmusi stringus pakraipydama užpakaliuką nuėjo iki kito kambario ir nieko nelaukusi ėmė ir greitai juos apsimovė. Taip pat kraipydama užpakaliuką, ji parėjo į svetainę ir pasirodė Bekai. -Na kaip tau mano stringiukai? Tinka labai, taip. Ir kaip seksualu.. Demonui arba Džeksonui labai patiktų,-pasakė ir susidėjo rankas ant užpakalio.
-Tu tikrai nori žinoti?-paklausė vis dar stovėdama su stringais. -Nenoriu apie tą durnių net kalbėti. Jis man sutrukdė normaliai padūkti su Deimonu, tai ką daugiau ir besakyti. Padaviau skyrybom, o paskui jis tave su Greta čiešiniti pradėjo,-išpūsdama orą pasakė.

- Džeksonas? Kas čia per naujos meilės?- nusijuokė ir jautėsi kiek pasipiktinusi, kad draugė apie misterį naują meilę nieko nepasakė. - Slėpt pradėsi savo meiles net nuo manęs? - susijuokė. Pamačiusi ją su nauja stringų kolekcijos pažiba, suplojo rankomis. - Tobuli tiesiog. Dietos gal laikais? Aš tai iš vis sustorėjau kaip kokia karvė, - nusijuokė.
Visgi buvo įdomu, kas nutiko tą vakarą jų namuose. Atsiduso ir atsistojo. Lėtais žingsniais vaikščiojo aplinkui kol rado muzikos grotuvą. Paspaudė mygtukus ir užsuko garsą iki pačio garsiausio.
- Čia tai vakarėlis dabar, - išsišiepė.

-Ei juk pasakojau tau apie jį tą vakarą kai abu dar iki žemės graibymo nusigėrėm. Na juk turi prisiminti tu. Pala, duris urakinau?-pasiteiravo ir mintys jai tikrai nusisuko apie Džeksona, o paskui dar apie Deimoną, o galiausiai apie Chrisianą. Po išsiskyrimo su Jeremiu, Bonė paliko visai kitokia, šalta ir didžiulė šelmė, kokia seniau visiškai nebuvo. Ji buvo tik paprasta, draugiška ir visiems nusileidžžianti, o dabar tuduodasi su kuom tik užsigeidžia.
-Eik tu, esu kokia ir esu,-pasakė ir tiesiai prie Rebekos nusimetė palaidinę. -O matau, turi ir naujį liemenėlių,-tarstelėjusi pasiėmė prie stringų tinkančią ir nužygiavusi į kambarį ją užsidėjo. Žodžiu, grįžo į kambarį po viso apatinio trikotažo. -Dabar jaučiuosi pati sau faina ir tokia seksova.

- Tu žinai, kad aš skundžiuosi atmintim, - nusijuokė. Jeigu apie meilės reikalus, tai Rebeka galėtų duotis, kad ir su 100 vyrų, svarbu, kad tik duotų. Bet rimtesni santykiai Rebekai niekad nepasiseka. Tai meilė nužudoma brolio ar kitaip atskiriama arba pati pasprunka. Ko Beka svajoja tai kažkokio nekenksmingo būdo pavirsti vėl žmogumi. Susikurti šeimą, turėti vaikų ir galiausiai numirti sulaukusi senatvės.
Mergina atsistojo ir patildė muziką ir su jau rimtesne veido išraiška atsisuko į Bonę.
- Klausyk, kaip dėl priešnuodžio? - paklausė.

-Reikia daugiau gerti vaistų nuo atminties prastėjimo,-pasakė kiek kilstelėdama petukus ir pažiūrėdama į draugę. Bonė kaip ir kitos normalios merginos, juk pats jeremis pasakė, kad Bonė yra nekokia paprasta, o kekšė, net ne kekšė, o dievobaiminga kalė. Niekas nieko negalėjo pridurti, ji buvo tokia, kokia yra ir dabar jau visada išliks. Pasitvarkiusi savo plaukus iš jų ištraukė plaukų gumelę ir juos papurendama pasileido plaukus.
-O tu jo nebeturi?-paklausė mergina kiek sutrikusiai žiūrėdama į Rebeką ir giliai alsuodama. Ji pažiūrėjo į merginą, kiek primerktom akim ir pati pagalvojo apie priešnuodį.

- Ne, galvojau kažkas iš jūsų turi, - susiraukė ir stovėjo įbesta toje pačioje vietoje. Visgi gauti tą priešnuodį ar vaistą būtų Rebekai didžiausia dovana. Nebereikėtų rūpintis dalykais, kurias reikia būnant vampyru. Tada pasijuto itin nepatogiai ir jautė, kad jos koja beveik visiškai nutirpo, todėl atsisėdo ant apvalaus pufiko ir įsipylė sau į taurę. Šiek tiek pašildė gėralą taurėje jį visaip ten sukiodama ir tada susivertė visą iki dugno.

-Aš tai tau tiesiai bet šviesiai sakau, kad jo ištiesų net neturiu, nebent kažkas kitas iš mūsų raganių turi, nes manęs tai dabar net neliečia,-pasakė ir keliasi dideliais gurkšniais užsigėrė o gėrimo iš didoko butelio, kurį vėliau užgėrė vis dar nebaigta pieniška kava. Pakrraipiusi galvą, ji pažiūrėjo į Rebeką ir pamąstė, kad viskas labai čia jau keista.

- Aš kalbėjau ne apie raganas, o apie tavo draugus. Eleną, kažkokią blondinę, ai jos varda Karlina ar kažkas panašaus ir dar Salvatorių brolius ir šiaip. Juk pastoviai reikėdavo jums kažko. Visokie tos kopijos gelbėjimai, - pavartė akytes. Nors Bonė ir buvo Elenos draugė, nepykantą ir negatyvias emocijas apie antrininkę reiškė prie pat raganos.
Tada vėl giliai įkvėpė oro.
- O nėra galimybių paversti vampyrą vėl žmogumi raganiškomis galiomis? - pakreipė galvytę į Bonitą.

-Kuo toliau, tuo mažiau jei pastebėjai bendrauju su Karolina ir Elena. Turbūt kuo toliau, tuo labiau jos darosi vis keistesnės ir na kažkokios...każkokios netokios,-pasakė mergina kilstelėjusi galvą. Mergina gražiai pasitvarkė liemenėlę ir stringiukus, kurie puikiai lipo prie Bonės.
-Galbūt ir pavyktų, tačiau tas žmogiškumas truktų gal kokias 48 arba 72 valandas. Per tai sugebėtum pastoti ar šiaip kažką tokio nuveikti, kurį padarius ilgam liktų,-šyptelėjo.

- Galvoji aš norėčiau būti žmogumi dėl kažkokio sekso, o vėliau vaiko? - sukrizeno pusiau nervingu juoku. Tada staigiai atsistojo. - Man atsibodo. Tūkstantį metų gyvenau, praradau, o kas iš to? Nieko dabar neturiu! Supranti? Jeigu būčiau žmogus, sulaukčiau gražios senatvės ir tiesiog išeičiau. Šitaip turėtų būti! Negaliu gyventi amžinai! Taip tiesiog negalima, - Rebeka jautė kaip visos tos mintys kilo ir kilo į viršų, kaip ir jos balso tonas. Beka greitai susigraudina, šis atvejis ne išimtis ir jos akyse aiškiai matėsi ašaros.

-Beka, ramiau. Galvoji, man labai smagu būti ragana, kuri ką nori, gali užversti, prikelti ar dar ką nors padaryti. Aš taip pat daug ko norėčiau, tačiau tik pasvajoti galiu. Neliūdėk,-pasakė prieidama prie merginos ir savo pusnuogiu kūnu prisiglausdama ir apkabindama merginą. -Juk viskas bus gerai, pripratai prie to gyvenimo, nors norėtum, kad tai būtų kitaip,-pasakė ir vis dar būdama apkabinusi merginą gurkštelėjo iš savo butelio.

Pajutusi draugės kūną apsirangiusį ant savojo pasijautė nepatogiai. Ypač kai draugė pusnuogė.
- Klausyk, gal mėgstu viską dramatizuoti, bet TIKRAI nėra jokio būdo? - paėmė merginą iš rankų ir pajuto, kad galbūt per stipriai suspaudė. - Bet tu tik ragana, - kreivai šyptelėjo. - Tu vienai ar kitaip turi iš to naudos, - pažvelgė į tamsias Bonės akis. - Tu susirasi geresnį nei su tuo kuriuo buvai, susituoksi, turėsi vaikų ir laimingai mirsi, - nusišypsojo. - O aš gyvensiu, žudysiu žmones su malonumu ir lauksiu kol mane kas nors nudurs ar ištrauks širdį iš krūtinės, - kietai suspaudė lūpas.

-Bet ar tu tikrai nori tapti tik paprastas žmogus? Būdas būtų tapri galbūt dar kokia ragana,-pasakė kita ranka suspausdama antrą Rebekos ranką. Suspaudusi lūpas ji işspaudė šiokią tokią šypseną. -O gal man toks gyvenimas visiškai nepatinka,-kiek priminė Bonė Bekai. Kilstelėjusi petukus, apsilaižė lūpas ir žvelgė su labai maloniu žvilsnių į Mikaelson.

- Paprastas žmogus. Be jokių galių. Paprastas. Pažeidžiamas, bet tikras ir mylimas. Kažkieno, bet mylimas. Tikras, kuriam nereikia atimti iš kito gyvybės, kad palaikytų savąją, - jautė kaip ir vėl pradeda kilti jos kalbėjimo garso lygis. - Tiesiog pabaigti. Aš negaliu laukti, Bone, tu mano draugė, ar ne? - vis dėl to Rebekai visada svarbiau ji pati, nei kiti išskyrus du likusius brolius, todėl Bekai nesukeltų itin didelių emocijų, kad ir Bonė mirtų nepasisekus tam burtui. Juk ji prisikėlė iš anos pusės gal kokį šimtą kartų, taip? Per tą laiką pati mergina nugyventų likusį gyvenimą ir viską užbaigtų amžiams. Aišku, nepraleistų progos kažkam pasivaidenti naktimis. Bet esmė tokia, kad pašaliniai asmenys jos nelabai domina, o naudos ji siekia tik sau.
- Tai ar galėtum paieškoti kokio būdo? Maldauju, - kuo toliau ji mykė prie raganos akis, tuo labiau ji suprato, kad visus tuos 1000 metų praleido kančioje.

-O kas aš? Nusibodusi visiems ragana, kuri daug kam kelią baimę ir sugeba net numirusi prisikelti, bet tai niekam neįdomu, nes esu niekam nereikalinga šiame pasaulyje. NIEKAM. Ir kas, gyvenu, duoduosi su kitais, myliuosi, džiagiuosi, mirštu kaip katinas, atsikeliu su septinta gyvybe. Man viskas nubodo per laiką, bet juk aš niekam neįdomi, niekam, niekam. Man viskas nusibosta, negaliu,-pasakė ir atsiduso. Net nelaukusi, jautė kaip jos širdis pradėjo plakti stipriau, o pulsas taip pat padidėjo. -Taip, tavo draugė. Aš tave myliu ir džiaugiuosi jog galiu su tavimi bendrauti,-tarstelėjo silpnesniu tonu ir atsisėsdama ant sofos pribaigė visą butelį su alkoholiu.
-Aš pažadu, paieškosiu.

- Aš tavęs tikrai prašau, drauge, - sudėjo delnus ir juos pakrutino ir tai tik labiau pagerino įvaizdį, kad Rebekai mirtinai reikia pavirsti žmogumi. Vis dėl to, dalis merginos norėjo tiesiog nepasinaudoti Bone, bet kita tiesiog norėjo viską kuo greičiau pabaigti. Panelė staigiai atsistojo, nuėjo iki gražios spintelės su alkoholiu ir išsitraukė degtinės, o iš žemesnės lentynos pasiėmė du stikliukus ir viską pasiėmusi, neištarusi nė garso, padėjo ant staliuko ir sau įsipylė ir nieko nepasakydama staigiai susivertė.