Miegamasis

Atitempė traukdama už plaukų Rebeką čia, nustūmė į kambarį ir užrakino duris, kad Bon Bon negalėtų įeiti dėl viso pikto.
- Aš viską norėjau gražiai pabaikti, atleisk,- vaidino nuliūdusę,- Norėjau ateiti, įsmeigti medinį kuolą tau į širdutę ir viskas butų pasibaigę,- tarė.
- Bet matai, mano prigimtis man tiesiog neleidžia taip pasielgti. Tu kentėsi,- šyptelėjo mergina,- tu kentėsi taip, kaip niekad nekentėjai. Taip, kaip kentėjo mano šeima, kai tie iltiniai juos...,- nepabaigusi sakinio nusprendė čia nesipasakoti dar vienai kraujo gėrikei ir iš džinsų išsitraukė storą virvę, kurią buvo užsikišusi. Mergina veikė greitai. Nunešė Rebeką ant lovos, dar visai gražiai numetė, surišo rankas ir kojas į turėklus.

Mergina viską jautė, kaip ją nešė pririšo ir kaip paslaptingoji moterėlė visaip kalbėjo į pievas, aišku nenorėjo būti dar kartelį padurta, todėl laukė kol ją kur nors gražiai padės kaip kokį žaislą. Na aišku, ją pririšo. Lengvai ji nutrauks tas virves, aišku išlups ir kokį lovos gabalą su kuriuo ir nužudys rudaplaukę.
- Juokini. Aš kartoju, tu žinai kas aš? Kuolas širdyje? Uoj, mergyte, man tas nepadės, - švelniai nusijuokė ir lėtai atmerkė akis. Ji jautė kaip kraujas tikčioja jos smegenyse iš nervų, bet tą ignoravo. - Ir kas sakė, kad tavo šeimynėlę nužudžiau aš? Nieko aš neprisimenu. Tavęs nepažįstu. - supyškino. - O ir be to, kieno tu siųsta? - pakėlė galvą ir net nesiruošė brautis iš lovos, kad nebūtų sužalota, o tik greičiau pagytų.

Mergina net nesiruošė atsakinėti jai ir išsitraukusi mažiausiai keturis švirkštus su verbena greitai suleido jaai į ranką. Tuomet išsitraukė telefoną ir parašė sms'esą. Įsidėjusi telefoną atgal į kišenę Charlottė pasileido po visą kambarį ieškoti kokių nors stipresnių virvių prilaikyti originaliąją. Lottė tikėjo, kad Bon Bon turės nors šiek tiek. Ir tai pasitvirtino. Po lova gulėjo netvarkingai padėta virvė. Lattė ją paėmė ir išsitraukusi buteliuką su verbena apšlakštė virvę.
- Neskaudės,- teištarė juokais ir priėjusi prie Rebekos, šiek tiek laikydamasi atstumo pradėjo rišti jai rankas, kojas.

Gavusi verbenos dozių suprato, kad jai jau įgrįso gulėti lovoje ir kęsti, todėl, kad ir skaudant išpešė vieną ranką su trupučiu lovos gabalu. Baisiai skaudėjo ir atrodė, kad nukris jai tas riešas, bet Rebekai, kaip 1000 vampyrei čia buvo tik dar vienas juokelis iš kurio galės tik pažvengti po kokių 100 metelių. Gal ji ir nesąmones pezėjo apie tuos žmogiškumus. Faina taigi vampyre būt, ir dar orginaliąja.
- Klausyk, vieną išroviau, ir tau sugrūsiu į galvytę, okei? - nusijuokė sarkastiškai. - Būtų miela jeigu atrištum, paskui atvestum Bonę, sutvarkytum visą aplinką ir nuplautum man kojytes, - sukrizeno. Jeigu pagalvojus, ne taip jau ir baisiai skaudėjo. Daug kartų buvo padurta, nudurta ir dar kartą atgimusi, todėl su tokia mergaite jai susitvarkyti yra juokas.
- Klausyk, pripažink, padarei klaidą čia ateidama, dabar baik tas visas verbenas, virvutes, suvaidinam prieš tavo draugę, kad paleistų manąją ir jūs abi liksit gyvos, sutarta? - priverstinai šyptelėjo. - Gal apie jūsų sveikumą ir gyvumą pagalvosiu, - parodė dantukus.

Mergina tikrai padarė klaidą čia atėjusi. Kodėl jai visada tenka sunkumai?! Juk, kad ir Natali, dabar jau geria arbatyte su Bon Bon. Ju Bonnie viskas būtų lengviau. O ką jau kalbėti apie originaliąją.
- Klausyk, šito viso nebūtų, jeigu leistai mums pakalbėti su Bon Bon. Nelabai gražiai, bet vistie,- truktelėjo petukais atsitraukdama nuo Rebekos pajutusi pavojų. Ji aiškiai suprato, jog Beka tuoj išsilaisvins ir ją nudės. Bet ji nebeturėjo ką daryti. Ir ji tai aiškiai suprato.
- Man.Mum nereikia tavęs. Mum reikia Bonnės,- Charlottė nusisuko nuo Rebekos, norėdama apsižvalgyti,- ji prisidirbo. Ji turi atlyginti,- palinksėjo galvele ir atsisuko į Rebeką.

- Cha, sujuokinai, - nutildė savo toną, nes suprato, kad per garsiai užšaukė. - Ko ji prisidirbo? Ko aš prisidirbau? Ai jo, nužudžiau labai daug žmonių, gal ir tavo artimus, - specialiai šantažavo merginą. - O be to, mieloji, koks tavo vardas? - mielai pasukiojo galvytę. - Žinai aš neturiu laiko čia su tavim sėdėti ir tiesiog laukti kol tu pasiduodi, gerai? Jeigu nori mane nužudyti, tai tada pirma sužinok kaip tą padaryti tinkamai, - kreivai šyptelėjo ir išrovė dar vieną gabalą lovos, taip išlaisvindamą rankas. - Su tais mediniais gabalais ir virvėm jaučiuos kaip kokia super bloga mergaitė, - atkišo rankas tai pagrobikei. - Atriši? Žinai man skauda būtų, - mielai nusišypsojo ir jeigu dar vienas blogas rudaakės judesys, ji ją tikrai užmuš.

Mergina visiškai suprato,jog nebeturi jokių galimybių ir iškėlė aukštai rankas
-Gerai. Pasiduodu,-tai sakydama mergina visiškai neturėjo omeny tai, kad jos daugiau nebeseks ir tikrai nebekankins. Bet šiai dienai užteks. Lottė pati aiškiai suprato - nebuvo pasiruošusi. Ir aplamai, nėra patyrusi tokiuose reikaluose. Bet ji tikrai grįš, kai pasiruoš

Lottė spėjo išsitraukti kelis smailus pagalius ir sviedė tiesiai į Rebeką ir greitai išėjo iš šitos vietos.