Takelis

[...]

Visai neskubėdama Elena prieėjusi mišką kaip mat šį nužvelgė. Jos gerklę kankino troškulys, kurio jai jau kelias dienas atsikratyti nepavyko, tad tikėdamasi čia nesutikti nei vienos pažystamos dvasios greitai žingsniavo miško takeliu. Atidžiai klausėsi garsų, mat knietėjo jai kokį žmogystą užtikt. Dėja merginos uoslė buvo žymiai stipresnė už klausos receptorius, tad kaip mat užuodusi šviežią kraują Elena 'atsiteleportavo' prie žmogaus, kuris šią akimirką sedėjo ant kelmo su prapjautą koją . Elena nužvelgė ne tik gilią žaizdą bet ir žmogų, kuriam dabar nepasisekė, jog nusprendė tokią dieną pasivaidenti miške. Pritūpusi prie vaikino Elena abi rankas uždėjo ant jo skruostų. - Nebėk. Nerėk. Nesipriešink. - tiek te ištarus iššiepė savo dailias iltis ir suleido jas į vaikino kaklą.

Dynas velniškai suspainiojes ir atklydes į miškus paniškai dairėsi aplink save, mat visiškai nieko nesuprato kas dedasi, kadangi mirė voš prieš kelias savaites, o dabar jis vėl gyvas ir sveikas. Sveikas, tikrąja ta žodžio prasme. Atsirėmes į medį ir strešiskai kvėpuodamas žvelgė tolyn, ieškodamas gyvos dvasios visgi, dar vis negalėjo patikėti tuo, kad jis pilnavertiškai yra žemėje, vėl. Pradėjas judinti savo kaulus vaikinas, pastebėjo kažką tolumoje betupint, pradėjo įdėmiau į juos žiūrėti ir šauktis,-Heyyy!! Jūs, ar girdit?-stipriai pakeltu tonu nežinia iš kiek metrų paleidęs savo gerklę pradėjo šauktis žmonių.

Jau buvo pradėjusi mėgautis krauju kuris tekėjo jos gerklę, kol kažkas privalėjo šią tobulą akimirką sugadinti savo pasirodymų. Atitraukusi savo iltis ir patį veidą nuo bejėgio vaikino kaklo Elena apsilaižė lūpas ir tuomet rankele nusivalė kraują kuris buvo užsilikęs ant jos lūpų. Dar kartelį pažvelgusi į aukos akis jį apkerėjo. - Tu manęs neprisiminsi, tave užpuolė kažkoks gyvūnas, kurio tu nespėjai pamatyti. - pasakiusi pasuko galvą į asmenį kuris pamažu artinosi jų link. Kažkodėl jis buvo baisiai Elenai matytas, tik pati nežinojo iš kur, tačiau jam dar kelis žingsnius žengus artyn mergina kaip mat prisiminė tą šlykščia mordą kuri ir taip pastoviai jai gyvenimą gadino. Vienintelio dalyko kurio nesuprato tai buvo, kaip po velnių jis liko gyvas... Lėtai pakilo ir iškėlusi galvą šiek tiek aukščiau laukė kol Dean'as pirmas prieis prie jos ir turės galimybę pasisakyti savo kvailomis mintimis.

Šis vos ne keturiom eidamas link spoto kuriama buvo žmonės, pastebėjo labai keistą reginį, gal būt jis dar tik matė tai per miglą tačiau, tą veiksmą jis atpažino. Kiek pristojo suabejojes ar jam verta eiti prie vampyrės, kuri dar dabar jo akių obuoliuose nebuvo ryškiai matoma. Bet visgi nebūtų jis Deanas, jei nesiveltų į tokias problemas kaip šios. Pradėjas tvirčiau žengti žingsniai nužvelgė pasišalinantį vaikiną keista mimika ir tik priartėjas įžvelgė snukelį kurį paskurinį kartą matė prieš mirtį. Yo, nebuvo jis labai patenkintas tuo, tad tiesiog susiraukęs sustojo ir dėbtelėjo į ją pikta. Ta prasme kas per dielas jis pats nesuvokė mirt matant tą patį snukį ir prisikelt žvelgiant taip pat į tą patį. Jopapa dievaži kažkoks likimas juos suveda, bet kaip ir visalaiką ne pačioj geriausioj formoj.

- Taigi taigi taigi.. ir ką aš čia matau, negi ir tu radai angą pro kurią išlindai į gyvųjų pasaulį? - neiškentusi prabilo pirma apsimesdama, kad tas grįžimas visiškai normalus dalykas buvo. Net neįsivaizdavo kodėl medžiotojas grįžo ir jai gan knietėjo sužinoti, kaip toks asilas kaip jis surado skylę tokiam rimtam reikale. Nužvelgė vaikiną nuo galvos iki kojų ir pusę lūpų šyptelėjo, mat suprato, kad Dean'as šią akimirką tikrai nebuvo pačios geriausios formos ir jam prieš Eleną neapsimokėtų šokinėt, nes tikrai jį dar kartelį miriop laisvai nusiųstų.

Šis kiek įniršias po pastarūjų įvykių, nelabai draugiškai į ją reagavo.-Na, supranti aš kaip ta Alisa, į duobę įkritau, žiūrau triušiai va laksto,-mostelėjo į ją ranką, leisdamas suprast, kad jis nors neatrodo itin geros formos, bet visgi apsigint bus pajėgus ir šį kartą nesivels į žaidimus. Artėdamas prie merginos, žvelgė į ją vis dar tuo pačiu smerkiančiu žvilgsniu, kuris stingdė jo protą, kaip ir kiekvieną kartą papuolant su ja į dvikovą ar kažką pnašaus.-Klausyk, žinau, kad męs neesam pašnekių bičiuliai,-sustojas ištiesė ranką lyg aiškindamas ir žaizdamas savo antakiais pagal balso tembrą pradėjo kalbą,-bet aš nesuprantu kas per velnias čia dedasi?!!!-riktelėjas nejučiom risitraukė ranką prie savęs ir dar vis neblaiviu protu žvelgė žemėn, mat akis velniškai degino nuo šviesaus dangaus.

Jau galvojo, kad tas durnelis ją pult žadą tai tik įsitempė visa ir buvo pasiruošusi gan gerai užsimot jam per mordą, tačiau išgirdusi ką jis pasakė kiek atsipalaidavo, tačiau ne per stipriai ir gan susimąsčiusi stebėjo dabartines emocijas. Elena tirinėjo jo veido mimiką, mat norėjo žinot ar jis čia kliedi tik tam, kad Elenos dėmesį kažkur patrauktų ar jam tikrai įdomu kas per velniava čia dedasi. - Tavo vietoj tokių klausimų aš neklausinėčiau o tik džiaugčiausi galimybę eilinį kartą gyvent šioj suknistoj žemėj. - linketėlėjo. - Nors ką tau džiaugtis kai turbūt netruks nei kelių dienų kol vėl kojas užversi. - gūžtelėjo petukais ir atsidūso, nenorėjo trauktis į draugiškas kalbas su juo, o ypač dar pyktis liko nuo pas ją nuo tos medinės kulkos kur vaginoj buvo.

gal pats ir nebuvo geriausioj formoj, kad galętų paguldyt ją tačiau visgi jo pastabumas ir visą gyvenimą trunkančios pamokos apie vampyrus jis puikiai įžvelgė joje baimęs, rodės jautė kiekvieną jos suspaustą raumenį kuris, bet kuriuo momentu būtų adresuotas jam. Nekėlė jis jokios grėsmės jai, mat pats žvėriškai buvo išlipęs iš savo vagų kurios jį glumino, tačiau nužvelgęs ją tiesiog šyptelėjo ir kiek begalėdamas išsitiesė, nors viduj lūžis buvo didelis, mat jis tikrai neį rojų pateko, o pragaras į pragaras, perdraugė savo purviną kaktą ranka kuri tai po gi buvo visa purvino,-Džyz, prašau, nekėk mažiau, tavo balsas erzina,-pakreipęs galvą pasitrynė smilkinius,-Tu esi turbūt minus paskutinis žmogus kurio klausčiau apie šią painiavą! Ir kaip matau nė velnio pati nieko nenutuoki,-lyg į beviltišką egzistuojančią žmogystą pažvelgia piktu veidu, mat nepavyko jam tos kvailos šypsenos išlaikyt, o nuo galvos skausmų rodės galva plyš pusiau.

Išgirdusi tokį 'komplimentą' dėl jos balso mergina tik pavartė akis. - Tavo vietoj aš nepriekaištaučiau o tik tyliai ir ramiai pasišalinčiau nesistengdamas sukelti problemų. - linktelėjo, žinojo, kad dabar galėtų pasisotint ne tik prieš tai buvusia auka bet ir tuo pačiu Dean'u, mat jeigu kitoje pusėje tiek laiko praleido tai visa verbena ir etc iš jo organizmo jau senai bus išėjusi. Dar kartelį nužiūrėjo vaikiną nuo galvos iki kojų, tuomet akys pakilo link jo kaklo, kelias sekundes į jį įtemptai žiūrėjo, mat žinojo kokio skanumo kraujas teka vaikino venomis. Nieko nesakydama tik persibraukė ranka plaukus ir žengė kelis žingsnius arčiau Dean'o. - Žinai .. galėčiau tau padėt, visos bėdos išgėrus mano kraujo akimirksniu dingtų. - net jeigu ir leistų Elena jam atsigerti jos to 'karališko' kraujo, kuris tiek daug asmenų per gyvenimą pritraukė tai tikrai be sustojimo jo pumpuot neleis ir pati taip turės galimybę savo iltis suleisti į vaikino kaklą ir taip eilinį kartą jį nugalabyti. Niekam nereikia medžiotojo gadinančio kiekvieną gyvenimo sekundę.

Šis stebėjo merginą dar ilgai neatitraukdamas akių nuo jos, nepagavo dėl ko, bet žodžiu toliau spoksodamas į ją savo išvarvėjusiom akim, menkai suprato jos žodžius, tačiau jos balso skambesys taip rėžė smegenis, jog rodės dabar turėdamas progą vožteltų jai kokiu nors plytgaliu į snukelį,-Tu būtinai turi tiek daug pasakyt vienu metu?-kiek aukštu tonu ir prikimusiu balsu dėbtelna jai atsakymą, kuris kaip ir įprastai jų dialogui. Nemokėjo jie bendraut vianas su kitu, visgi nėra ko stebėtis.lol.-Watafak su tavim negerai, nustok spoksot į mano kaklą,-spragtelna pirštais lyg bič plyz pasimaivo vaikas, nors atrodo kaip gerai susenę vyrukas. Nu žodžiu neesmė. Žiūrėdamas vis dar į ją savo tuo psichiškai laginančiu žvilgsniu paėjo kelis žingsnius atgal, šiuo momentu jis tikrai neieškojo problemų, kaip jau ir buvo matyt.

Nieko nebesakydama tik akimirksniu atsirado prie vaikino ir jį už lėpcės pagriebus 'atiteleportino' prie jos buvusios aukos ir pasodino Dean'ą and ano kelių. Pati tik pritūpė ir rankas uždėjo ant vaikino šlaunų taip jas prispausdama, kad jis nepajudėtų. Gal ką ir būtų pasakius, bet leis pasidžiaugttyla jam dabar. o ta tyla gal net ir mirtina greitu metu taps. Kadangi vaikino organizme verbenos nebuvo, tai kodėl gi Elei nepasinaudojus proga ir juo pasimaitint? - Nesipriešink. - apkerėjusi medžiotoją suleido iltis į jo kaklą ir mėgavosi šviežiu krauju tekančiu jos gerkle.

Deanas kaip vienas iš rytardų, realiai net nesugebėjo sureaguoti į ką tik įvykusį veiksmą prieš jį, mat visai to nesitikėjo ir tai buvo, net neplanuota. Kas keiščiausia dabar puolė ne jis, o jį. Tai visiškai atrodė kvaila, niekad to nebūdavo.  Pradėjus mergikei jį ėst, ar apčiulpt kai kokį lolipopą, pradėjo muistytis kai slidi dešra, bet kur tau ana per daug raukšlėta, kad praslystų, tad pradėjas ieškot kokio lytgalio ar akmens ranka apčiuopė vidutinio dydžio akmenį, kurio panaudojimo paskirtis buvo aiški, trinktelėjo vieną gerai galvon panelytei, gal prisiruoš atšokt. Visgi nėra labai malonu, kai grįšti po mirties ir tave iš kart čiulpt puola.