...think about something Winston Churchill once said:
“If you're going through hell, keep going.“

 

Share | 
 

 Pakrantė

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
Pereiti prie : 1, 2  Next
AutoriusPranešimas
avatar
Parašyti pranešimai : 11305
Claim : Daniel Sharman
Pas mus nuo : 2011-03-28
Isaac Lahey
The difference between you and me is that when you wake up, your nightmare ends.

RašytiTemos pavadinimas: Pakrantė   Tr. 07 01, 2015 2:42 pm

...

_______________________________________________________________________________
 

He was almost good for her. She was almost in love.
He almost stopped her. She almost lived.

They almost made it...
   
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
avatar
Parašyti pranešimai : 3738
Claim : Dylan O'Brien
Pas mus nuo : 2011-03-25
Stiles
Come on, let's be psychos together.

RašytiTemos pavadinimas: Re: Pakrantė   Kv. 07 02, 2015 3:39 pm

Atvarė greitu žingsniu, po pažastimi pasikišęs pledą su kuprinėla ant pečių. Patrypčiojo dairydamasis kur čia minkštesnė pievutė su mažiau skruzdėlyčių, kad maisto nenuvogtų, kurį Allison jų susitarimu turėjo atsinešti. Vistik skruzdės pakelia 50 kartų didesnį svorį už jas pačias, tai niekada negali žinoti, dar susikooperuos ir nusineš kokią šlaunelę. Mmm.. šlaunelė... Stailsui net seilė nutįso pagalvojus apie tokį skanų maistą. Žodžiu atrado tokią padorią viečikę medžių paunksmėje ir pradėjo tiesti adijalą. Suvargo vienas, nes kampai nuo vėjo nenorėjo klausyti, bet šiaip ne taip, vargais negalais susitvarkė su šia užduotimi, numetė kuprinę į šoną ir įsitaisė ant užtiesalo pasiruošęs laukti draugės.

_______________________________________________________________________________
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
avatar
Parašyti pranešimai : 60
Claim : Reed.
Pas mus nuo : 2015-07-01

RašytiTemos pavadinimas: Re: Pakrantė   Kv. 07 02, 2015 4:31 pm

Tokio svarbaus dalyko, kaip maistą Ali patikėti Stailsui visgi neketino. Nujautė, kad maistas, sutartos vietos paprasčiausiai nepasiektų. Ranka prilaikydama odinės kuprinės petnešą, kuri buvo užmesta tik ant vieno peties, Argent keliavo siauru takeliu, kuris driekėsi šalia ežero pakrantės. Dairytis ir ieškoti Stailso nereikėjo, mat pastaras tiesiog kuo aiškiausiai matėsi jo ne visai vykę bandymai patiesti ant žolės pledo. Kiek kreivai vyptelėjusi šiek tiek paspartino žingsnį. Kai kam sunkiai sekėsi gamtoje susidoroti su pledu.
- Sveikinu susidorojus su pledu,- galiausiai tarstelėjo stabtelėjusi šiam už nugaros.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
avatar
Parašyti pranešimai : 3738
Claim : Dylan O'Brien
Pas mus nuo : 2011-03-25
Stiles
Come on, let's be psychos together.

RašytiTemos pavadinimas: Re: Pakrantė   Kv. 07 02, 2015 4:36 pm

Išgirdęs jos pasisveikinimą vyptelėjo. - labas ir taau. - nužvelgė draugę. - ar už tai gausiu atlygį? - akivaizdžiai apsilaižė ir ėmė trinti rankomis. - tu tik nesidrovėk, pritūpk šalia. - paplekšnojo į tuščią vietą šalia savęs ir dar prie to pačio pavalė ant jos pakritusius kelis šapelius nežinia iš kur. - ką nori veikti? gal išbandyti, ar vanduo šiltas? - entuziastingai pasiūlė. - jei neturi maudymkės, aš atsinešiau antrą. - na taip, juk Stailsas visada apie viską pagalvoja. Tik jam buvo baisu dėl to viliojančio maisto basket'o. Gal jie galėtų pakaitomis maudytis, kol vienas saugotų užkandžius?

_______________________________________________________________________________
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
avatar
Parašyti pranešimai : 60
Claim : Reed.
Pas mus nuo : 2015-07-01

RašytiTemos pavadinimas: Re: Pakrantė   Kv. 07 02, 2015 9:17 pm

Kiek šyptelėjusi apėjo vaikiną ir klūptelėjo priešais jį ant pledo. Nusiėmus kuprinę nuo peties, padėjo nešulį į tarpą tarp jų, bet ranka Ali jo nepaleido.- Atlygį? Nemanau,- kiek suraukė kaktą ir papurtė galvą.- Jei ir toliau būsi geras, tai užsitarnausi salotos lapą,- paerzino. Ėmė grabalioti užtrauktuko, o jį suradusi atsegė kuprinę, kurioje tikrai buvo daug maisto.- Kalbant apie vandenį, bandymo triušis būsi tu,- puikiai žinojo, jog vanduo turėtų buti šiltas, bet visgi pirma nesisiūlė. Apsimes jog nežino kaip su ta temperatūra ir negadins vaikui vaikystės su savo užsigrūdinimu kone visais atvejais. Išgirdus klausimą kiek kilstelėjo antakiuką plačiai nusišypsodama,- Pradėjai bikini nešioti? Manau turėtų tau tikti,- sukikeno nuo tos minties įsivaizduodama Stailsa su ryškiu bikiniu.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
avatar
Parašyti pranešimai : 3738
Claim : Dylan O'Brien
Pas mus nuo : 2011-03-25
Stiles
Come on, let's be psychos together.

RašytiTemos pavadinimas: Re: Pakrantė   Kv. 07 02, 2015 10:00 pm

- o tu tada užsitarnausi sėdėjimą skruzdelyne. - atkirto. nu čia dabar, juk jie buvo susitarę kas nešasi pledą ir kas maistą, o ji čia visokius salotų lapus skaldo. - na kaip nori. tik nesuėsk visko, okei? aš mielu noru ką nors krimstelėčiau ko nors iš tavo krepšelio, net mano žmogiška uoslė užuodžia kulinarinius šedevrus. - akimirksniu nusimetė maikė, mat pradėjo maudymosi parengtį. stabtelėjo tik išgirdęs apie bikinį. - na ne... - sudvejojo. - bet tu gali maudytis apsitempusi mano glaudes ir atsukusi nugarą. - pasiūlė. jam tai atrodė tiesiog geneali mintis.

_______________________________________________________________________________
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
avatar
Parašyti pranešimai : 115
Claim : Holland Roden
Pas mus nuo : 2015-07-01
Miestas : .

RašytiTemos pavadinimas: Re: Pakrantė   Pen. 07 03, 2015 6:57 pm

Atvarė čia nelabai suprasdama kur eina.Lidiją dabar kartas nuo karto aplanko  visokiausi vaizdiniai ,esantys jos galvoje.Kartais jai atrodo ,kad ji beprotė,o kartais jai tiesiog norisi rėkti ,kad viskas liautųsi.Martin galvoje šiuo metu virė įvairiausios mintys , visos jos buvo padrikos ir aišku to pati Lidija nesugebėjo paaiškinti.Bet kam jai dar ką nors aiškintis? Ji gamtoje, ji viena aplinkui nėra nė gyvos dvasios.Sustojusi kažkur ant kopos ji pradėjo dairytis, nes nesuprato kaip ji iki čia  atėjo ir tik laimingo atsitiktinumo dėka ji pastebėjo pažįstamą veidą. Kadangi buvo visai netoli tos vietos kur buvo Stailsas ir Ali ,ši gan sparčiu žingsniu patraukė link jų.Tik atsiradusi greta nužvelgė juos ir kokią minutę tylėjo. Kol galiausiai pravėrė burną, tačiau kalbėjo labai lėtai :
- Žinai ,Alison , nieko nesakau, nors  galėjai prisiminti ,kad turi ir dar vieną draugę,kuriai taip pat tavęs reikia .,- lyg ir priekaištingai pasakė ir dėbtelėjo į Stailsą, tarsi pavydėtų jam,kad Alison pakvietė jį ,o ne Lidiją. - Tai ką švenčiam? Tikiuosi neprieštarausit ,jei prisijungsiu? ,- pažvelgė į abu ir nelaukusi leidimo tiesiog atsisėdo ant pleduko ir toliau su šypsena veide žiūrėjo į juos abu.

_______________________________________________________________________________

"I will not fall prey to society’s desire to turn girls into emotionally insecure neurotics who pull up their dresses at the first flattering remark.

"
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
avatar
Parašyti pranešimai : 3738
Claim : Dylan O'Brien
Pas mus nuo : 2011-03-25
Stiles
Come on, let's be psychos together.

RašytiTemos pavadinimas: Re: Pakrantė   Pen. 07 03, 2015 8:55 pm

Stailsas visiškai nesitikėjo, kad čia apsireikš ne bet kas kitas, o Lydia. Vaikinas žinojo, kad ji kartais mėgsta pasivaikščioti viena net ir nežinodama, kur iš tiesų eina ir vistiek labai džiaugėsi, kad jos kojos ją atnešė būtent į šią vietą to lemtingo atsitiktinumo dėka. - Lydia! - pašoko. kaip visada, pamačius šią merginą jam širdis ėmė daužytis į šonkaulius kaip pašėlusi, veidą išmušė prakaitas. žodžiu, natūrali reakcija pamačius jam patinkančią merginą. - kokia maloni staigmena. - išsiviepė kaip tikras idiotas. - mees... - apsižvalgė. - atidarom maudynių sezoną!  - pergalingai pareiškė iškeldamas rankas į viršų, nors situacija nė iš tolo nekvepėjo maudynėmis. - tikiuosi prigriebei maudymosi kostiumėlį, nes šiandien nei vienas iš mūsų sausas tikrai neliks. - ėmė piktdžiugiškai trinti rankomis. - žinoma neprieštaraujame. - net nesivargino palaukti, kol Allison jam pritars, atsakė už abu, juk tai buvo akivaizdu.

((laabai atsiprašau, kad prisikviečiau į meetą ir dingau kaip į vandenį porai valandų..tai buvo negražu iš mano pusės..daugiau taip nebus :D))

_______________________________________________________________________________
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
avatar
Parašyti pranešimai : 115
Claim : Holland Roden
Pas mus nuo : 2015-07-01
Miestas : .

RašytiTemos pavadinimas: Re: Pakrantė   Št. 07 04, 2015 10:27 pm

( Viskas ok :D)

Pati Lidija nesitikėjo ,kad apsireikš būtent čia ir būtent dabar.Taip keista buvo sėdėti būtent prie ežero ir būtent su Allison ir Stailsu.Lidija gerai nesuprato kaip jaučiasi.Iš dalies ji buvo įsižeidusi ,kad ir jos nepakvietė, mat koks vakarėlis ar susibūrimas gali praeiti be Lidijos? Mergina stengėsi būti visur ir todėl visada mėgdavo būti dėmesio centre..Aišku ,viskas priklausydavo nuo situacijos, nors ši iš esmės buvo šiek tiek akward..Stailsas buvo lyg ir maudynėms pasiruošęs ,o Alison tylėjo kaip vandens į burną prisisėmus.Staiga jai pasidarė baisiai karšta ir ji ranka pradėjo vėdintis ,nekreipdama dėmesio į Stailso reakciją.
-Čia taip karšta....Gaila nepasiėmiau  įdegio kremo, nes mano oda.... ,-pažvelgė į savo plaštakas  ,o tada ir į visas rankas.  - Stailsai ,ką tu manai jai nieko neasitiks? ,- grįžtelėjo į jį ,o tada išgirdusi žodį ,,maudynės'' susiraukė lyg būtų prarijusi rūgščią citriną. - Aš ir mano plaukai tikrai neesame pasirengę sušlapti ,nea....,- papurtė galvą ir prikando lūpą ,žiūrėdama į Stailsą.Na, Lidija tikrai nesirengė murkdytis vandeny ir jos apranga toli gražu nebuvo tam tinkama.Aukštakulniai, trumpas sijonukas ir balti marškiniai - visa tai tikrai bloga kombinacija maudynėms. - O tu eik jei nori ,aš mielai pasiliksiu čia kur saugu ,- pridūrė ir toliau pradėjo ranka vėdintis save ir ištiesė kojas ant pleduko.

_______________________________________________________________________________

"I will not fall prey to society’s desire to turn girls into emotionally insecure neurotics who pull up their dresses at the first flattering remark.

"
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
avatar
Parašyti pranešimai : 3738
Claim : Dylan O'Brien
Pas mus nuo : 2011-03-25
Stiles
Come on, let's be psychos together.

RašytiTemos pavadinimas: Re: Pakrantė   Pir. 07 06, 2015 7:11 pm

- aaam. - išgirdęs jos užuominas apie įdegio kremo poreikį pradėjo knistis savo kuprinėje ieškodamas kremo nuo saulės. ieškojo taip ilgai tarsi būtų kokia moteris, o jo kuprinė - jos tašė, kurioje yra tikrų tikriausia narnija, bet vis dėlto rado, tai ką norėjo. - dabar tavo odai tikrai nieko neatsitiks. - visas labai patenkintas savimi atnešė jai savo radinį. - na kaip nori.. - nusivylęs pratarė, negi jis tik vienas taip troško įbristį į vandenį ir išvis turbūt niekada iš jo nebeišlipt. - tiesa, nežinau, ar tu užklydai į mišką netyčia, bet jeigu ne...tai ieškojai vilko, kurio dėmesį galėtum patraukti, miela išprotėjusi raudonkepuraite? - sukrizeno turėdamas omeny jos viliokišką aprangą ir, pajutęs urzgianti pilvą, nusprendė, kad Allison turbūt labai nepyks, jei jis pasinaudos jos maisto atsargomis. vistik būtų gaila leisti joms sugesti. tokios savo paties susikurtos išvados vedamas sieltelėjo jos atsargų krepšio ir pasiknisęs jame ištraukė sausainių. - nori? - paklausė siūlydamas taip, tarsi čia viskas būtų jo. susikišo iškarto du į burną. - jų greit neliks. - priminė.

_______________________________________________________________________________
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
avatar
Parašyti pranešimai : 115
Claim : Holland Roden
Pas mus nuo : 2015-07-01
Miestas : .

RašytiTemos pavadinimas: Re: Pakrantė   Pir. 07 06, 2015 8:23 pm

Lidija nesuprato ko Stailsas kuičiasi toje tašėje ,todėl kelias akimirkas smalsiai jį stebėjo.Jau norėjo žiotis ir klausti ko jis ten ieško ,bet kai jis ištraukė tą savo radinį tiesiog nušvito. - Em.... ,- nymykė ,nerasdama žodžių ir paėmusi į rankas kremą šiek tiek užsitepė jo ant odos.  -Tu tikrai apsirūpinęs visiems nenumatytiems atvejams Stailsai ..O kam tu nešiojiesi tą kremą? .,- nesupratusi paklausė jo, nes nemanė, jog vaikinai tokius nešiojasi savo tašėse.Pasirodo, Lidijai dar daug teks išmokti.- Atleisk, kad gadinu tau visą smagumą, bet jei tu nori eik .,- pasakė ,nes pastebėjo tą jo nusivylusią veido miną. -Jei pamatysi čia tokį vilką,kurio dėmesį turėčiau patraukti ,pranešk..Nors nuo tokio tikriausiai bėgčiau kuo toliau,- lyg ir pajuokavusi pasakė jam ,o kai jis dar ir sausainių išsitraukė ji parodė į vietą šalia savęs ranka paragino Stailsą prisėsti arčiau.- Neatsisakysiu ,Stailsai...Prisėsk arčiau ,surengsim pikniką kaip jūs ir planavot ar neplanavot? ,- pasitikslino žiūrėdama į juos abu ir netrukus baigė terliotis rankas ir kojas.

_______________________________________________________________________________

"I will not fall prey to society’s desire to turn girls into emotionally insecure neurotics who pull up their dresses at the first flattering remark.

"
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
avatar
Parašyti pranešimai : 3738
Claim : Dylan O'Brien
Pas mus nuo : 2011-03-25
Stiles
Come on, let's be psychos together.

RašytiTemos pavadinimas: Re: Pakrantė   Pir. 07 06, 2015 8:52 pm

- nebūčiau aš. - gūžtelėjo pečiais. bet iš tiesų, kodėl jis tokį dalyką turėjo savo kuprinėje? pats net nežinojo. - aaammm.. - sutriko. - nemanau, kad turiu tam paaiškinimą. gal tu neklausinėk ir tiesiog nebesvilink savo rankyčių ir kojyčių. - pabandė nukreipti temą. - tu negadini smagumo, tik... - jau norėjo užsiminti apie savo evil planus ją įmest į vandenį be sutikimo, bet laiku susigriebė. paliks staigmeną. - ne nieko. - nukreipė žvilgsnį ir pradėjo rakinėt skylę plede, kad nereiktų į Lydią atsukt jo jau dabar kalte už tokias mintis spindinčių akyčių. - pažadu pranešti. tavęs išvis be palydos į mišką nereikėtų leisti, nes turbūt ir apsigerbusi bulvių maišu juos sudomintum. - kątik pats sau įrodė taisyklę, kad gražiam žmogui viskas tinka. jai pasiūlius prisėsti arčiau, Stailso ilgai raginti neteko, per pora sekundžių atsidūrė šalia, net ir neturintis vilkiškų sugebėjimų. su savimi prigriebęs Allison krepšį, pilną maisto, pastatė jį šalimais. - manau jai paliksim ką nors valgomo, turbūt bus praalkusi, kai pabus. - žvilgtelėjo į snūduriuojančią draugę. - o kol kas... - atikišo Lydiai sausainių paką dar prigriebęs iš jo vieną kitą saldėsį.

_______________________________________________________________________________
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
avatar
Parašyti pranešimai : 115
Claim : Holland Roden
Pas mus nuo : 2015-07-01
Miestas : .

RašytiTemos pavadinimas: Re: Pakrantė   Antr. 07 07, 2015 7:00 pm

Į pirmą jo teiginį nieko neatsakė.Na, taip Stailsas yra Stailsas ir niekad nesuprasi kas dedasi jo galvoje.Pastebėjusi tą jo sutrikimą kiek primerkusi akis pažiūrėjo į Stailą taip ,tarsi jis slėptų kokią nors paslaptį. - Aš pratusi prie visokių keistenybių ..,- įtariai visdar žvelgė į jį ir tas jos įtarumas nesumažėjo ,kai Stailsas numykė tuos kelis žodžius.- Stailsai ,tau viskas gerai? Kas yra? Pasakyk man .. ,- visdar įtariai žvelgė į įj jį ir pasislinko kiek arčiau ,norėdama geriau į jį įsižiūrėti.Išgirdusi kitus jo žodžius , Lidija kilstelėjo labai aukštai antakius ,kas turėjo reikšti ,kad ji įtemptai mąsto. - Tai nori pasakyti man reikia vaikščioti užsidėjus bulvių maišą? Stailsai.. ,- nutęsė primerkus akis iki galo jo gerai nesupratusi.- Jau geriau tada išvis eiti nuogai .. ,-nė pati nesupratusi ką pasakė leptelėjo ,tikėdamasi ,kad Stailsas neišgirdo.Na, jau buvo toks kartas ,kai Lidija vaikščiojo tokioje būsenoje ,bet tuo laiku ji nelabai suprato ką daro.Be to ji savo noru tikrai neeitu į mišką, nes miškas tikrai ne tokios kaip Lidija.Kai Stailsas atkišo jai sausainių paką, ji paėmė jį ir iš lėto atsikando ,tarsi būdama susimąsčiusi apie kažką.Kokią minutę gal tylėjo ir netrukus vėl į Stailsą pakėlė akis.- O gal turit ko nors stipresnio? Reikia deremai atšvęsti šitą progą ,kai esam čia visi drauge... Ką pasakysi? ,- kreipėsi ji į Stailsą, sėdintį greta jos ir kol laukė jo atsakymo iš nekantrumo pradėjo barbenti pirštais,kas turėjo reikšti ,kad tikisi teigiamo atsakymo.

_______________________________________________________________________________

"I will not fall prey to society’s desire to turn girls into emotionally insecure neurotics who pull up their dresses at the first flattering remark.

"
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
avatar
Parašyti pranešimai : 3738
Claim : Dylan O'Brien
Pas mus nuo : 2011-03-25
Stiles
Come on, let's be psychos together.

RašytiTemos pavadinimas: Re: Pakrantė   Antr. 07 07, 2015 7:52 pm

- na taip, mes visi esame jų matę daugiau, negu reikėtų. - nervingai sukrizeno. jie patys buvo pati keistenybių ašis Beacon Hills'e, todėl kvailas kremo nuo saulės buteliukas Stailso kuprinėje iš tiesų Lidijai turėjo pasirodyti visiškai normalus reiškinys, kai pagalvoji, kas aplinkui dedasi. - man viskas tiesiog nuostabu. o tau? - kilstelėjo antakį bandydamas nukreipti dėmesį ir temą. juk merginoms patinka kalbėti apie save. jis daug mieliau klausytusi to, kaip Lidijai einasi reikalai, negu atskleistų savo piktus kėslus. - aš taip nesakau. tiesiog manau, kad tau pavojinga vienai klaidžioti po mišką. - teisindamasis iškėlė rankas į viršų. - juk pati supranti, kokie šiurpūs dalykai čia vyksta.- jai užsiminus apie vaikščiojimą nuogai, Stailsas nejučiomis užsisvajojo negalėdamas to kontroliuoti. tai per daug įaudrino jau ir taip lakią vaikino fantaziją. ir tik merginai užsiminus apie kažką stipresnio, jis šiaip ne taip atsitokėjo. apsimetė, kad jį tada labai sužavėjo medžių lapai tikėdamasis, jog ji nesupras, kad jo mintys nukrypo nereikiama linkme. - sakydama stipresnio turi omeny ką? - pakilnojo antakius.

_______________________________________________________________________________
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
avatar
Parašyti pranešimai : 60
Claim : Reed.
Pas mus nuo : 2015-07-01

RašytiTemos pavadinimas: Re: Pakrantė   Antr. 07 07, 2015 11:26 pm

Dabar kaip niekad merginai atsiliepė kelios bemiegės paros, praleistos prie senų šeimos užrašų. Tris paras ši gyveno tik iš daugybės stiprios kavos puodelių ir vos dviejų valandų miego. Nenuostabu, jog dabar ji buvo nuklydusi labai toli. Kofeinas veikė, tad miego poreikis šiuo metu nebuvo labai stiprus, bet užmigus, ji tikrai nepabus dvi dienas... Ši iškyla prie ežero buvo minčių nutraukimas nuo senų užrašų, mat jei ne Stailsas ši tebesėdėtų savo kambaryje apsivertusi senais puslapiais. Matė ateinančią Lidiją, kuri netrukus jai ir priekaištus pareiškė, bet Alli neskubėjo grįžti į realybę. Vis tik kelių minučių poilsio jai dabar prireikė. Girdėdama jų balsus, žodžius Argent praleido pro ausis. Galiausiai tuščias jos žvilgsnis vėl tapo žvitrus, o veide atsirado šypsenėlė.
- Manau kalbama apie alkoholį,- pareiškė nesivargindama terptis į ankstesnę temą. Kad ir kaip beskambėtų, bet geros degtinės ji visgi turėjo savo kuprinėje. Žinojo, jog tėtis nepyks, jei Allison šiek tiek sumažins jo gėrimų atsargas.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
avatar
Parašyti pranešimai : 157
Claim : Zoey Deutch
Pas mus nuo : 2015-07-18
Ellander Harnett
Oh, but when I twisted the knife in your chest, I killed myself too.

RašytiTemos pavadinimas: Re: Pakrantė   Št. 07 18, 2015 11:14 pm

Vėsus pavakarys buvo pats tinkamiausias metas iškišti nosį iš namų, tad pasinaudojusi tokia proga, mergina patraukė link ežero. Ar šiaip, ar taip prie jo neturėjo būti masės žmonių, ko nepasakysi dieną. Termometro stulpeliui šoktelėjus virs dvidešimt penkių ar daugiau laipsnių, visi kaip mat lysdavo iš sunkių drabužių į lengvesnius ir mielai kulniuodavo į paežerę, kur mėgavosi karštais saulės spinduliais ir maloniai vėsaus vandens purslais. Tik ne Elander. Karščio ji neapkentė. Šiluma - kas kita, tačiau oras, kai rodos, kad nėra kuo kvėpuoti ir spiginanti saulė, buvo vieni iš didžiausių merginos priešų, sulaikančių ją tarp keturių sienų. Todėl, kad vasarą dažniausiai pasilikdavo patalpoje, ji pastoviai sulaukdavo pastabų dėl savo blyškios odos, bet čia saulės vengimas nebuvo kažkuo dėtas. Ji - balta it popierius iš prigimties. Kad ir kiek besivartytų saulėje, šiosios spinduliai atsispindi nuo jos ir nepalieka nei menkiausio ženklo, nebent lengvą rausvumą, kuris greit išnyksta, ir štai, pakrante vėl pėdina žemaūgė, liesa tamsiaplaukė.
Įsikūrusi ant laiptelių, vedančių nuo kalniuko link ežero, jaunoji banšė mėgavosi vėsa ir kiek pasvirusi atgalios, rankomis rėmėsi į aukštutinę laipto pakopą, svajingai spoksodama į tamsų dangų. Viskas būtų buvę tobula jei ne staiga merginą sugriebusios, ne pačios stipriausios, tačiau pakankamai įžūlios nepažįstamojo rankos. Truktelėta aukštyn ir pastatyta ant kojų, ji net aiktelėjo. Deja, baimė jos neužplūdo. Priešingai - lūpose susimetęs menkas, kreivas šypsnis reiškė, kad auka bus ne ji, o tas, kuris drįso ją pulti vedinas ne pačių doriausių tikslų. Vaikinui dar nespėjus nieko padaryti, tamsiaplaukė sugavo abi jo rankas ir plėšte atplėšė nuo savęs, vieną iš jų be jokio gailesčio išnarindama. Žmogus, kas be ko, pradėjo žviegti visa gerkle ir jau ketino bėgti, bet, vėlgi, įdėmus merginos žvilgsnis neleido jam žengti nei žingsnio. Lėtai apeidama aplink jį, ji visą tą laiką išlaikė akių kontaktą, tad vaikinas, nors ir labai nenoriai, tačiau taipogi sukosi drauge su ja. Tada Elander žengė pirmyn, o jis - atgal. Dar vienas merginos paskatino jį atsidurti ant pirmosios laiptelio pakopos, o keli spartesni, atbulomis vilktis žemyn. Lyg to būtų maža, iš baimės neklausančios kojos, apvylė jį ir vaikinukas nugarmėjo žemyn. Kol jis spėjo atsistoti, ji ir vėl stoviniavo priešais, vėl nematomos jėgos ir savotiškos hipnozės dėka stumdama jį pirmyn. Sekantis tikslas buvo lieptelis ir kai jiedu atsidūrė ant jo, tamsiaplaukė plačiai nusišypsojo.
-Ar tik nebūsi priėjęs liepto galą, mielasis? - saldžiai paklausė ir pakreipė galvą į šoną, svarstydama ar dar pažaisti su juo, ar leisti nerti į ledinį vandenį ir prigerti. Su viena sveika ranka jis išplauktų į krantą tik per stebuklą.

_______________________________________________________________________________
Never apologize for how you feel. No one can control how they feel. The sun doesn’t apologize for being the sun. The rain doesn’t say sorry for falling. Feelings just are.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
avatar
Parašyti pranešimai : 410
Claim : Ryan Kelley
Pas mus nuo : 2015-07-18
Miestas : Beacon Hills
Jordan Parrish
I was on fire and you used me to light your cigarette

RašytiTemos pavadinimas: Re: Pakrantė   Št. 07 18, 2015 11:46 pm

Nors ir buvo lauke jau pakankamai vėlu ir policijos darbo laikas jau buvo pasibaigęs, tačiau ar Parišas kaip normalus žmogus parėjęs namo nusimetė uniformą, palindo po karštu dušu taip nuplaudamas nuo savęs viską kas prisikaupė per dieną. Visus nervus, piktumą, gyvenimo kančias palikdamas vandenyje, kuris nutekės žemyn ir dings kaip ir atsiradęs? Žinoma, jog ne! Jis su uniforma nusprendė nukeliauti link miško, o ten taip pat buvo ežeras, gal tiesiog norėjosi pabėgti nuo miesto, nors ir šis nebuvo didelis, tačiau vakare viskas ramiau, daug daugiau laisvės mintims ir galvojimui kas yra kas. Aišku, nebent esi pareigūnas ir supranti, kad vakare, naktį linksmybės tik prasideda ir išlenda į viešumą daug bjauresni dalykai, ne tie, kuriuos apšviesdavo saulės šviesa. Džordanas nesidairė eidamas per mišką, tai tik būtų bereikšmis žingsnių skaičiavimas arba ieškojimas kokių nors baubų tamsiuose medžių šešėliuose. O jam to nereikėjo. Kaip tyčia pasitaikė sudėtinga diena ir buvo siuntinėjamas pirmyn atgal, lyg daugiau komisariate nieko be jo nebūtų, o viskas tiesiog... Paprastos užduotys, triukšmas, susimušę šeimos, jam reikėjo daugiau veiksmo, žymiai daugiau nei dabar jo gavo, ypač kai skirdavai susimušusius sutuoktinius, kurių kvapas baisesnis nei būtum krematoriume ir užrūktum. Vaikinas apsidairė pastebėdamas raibuliuojantį vandenį vos už kelių žingsnių. Apšvietus dideliam mėnuliui jis buvo daug kartų gražesnis nei apsuptas begalės poilsiautojų, kurie alina aplink esančius medžius, šašlykai, alus, šiukšlės, apsiriję žmonės. Taip, Parišas neteisia nieko, bet jam kartais viskas atrodydavo pakankamai bauginančiai ir pasirinkdavo pasivaikščiojimams daug tinkamesnį laiką. Juk... Naktimis daug kas pamatę, jog netoli policininkas nedirba savo blogų darbelių, meta dažus nepiešiant grafitti ant sienų, paliekant viską ir dingstant kaip galima toliau. Pagaliau atėjęs palinko pasiimdamas akmenį ir sugniauždamas delne. Tik tada tolėliau kažką pamatė, todėl gan greitai paleido savo laikytą akmenį pastebėdamas kaip jis dingsta tamsiame vandenyje, palygintum jį su juodąja skyle, kuri pasiima viską, o grąžint nieko negrąžina. Kažkas lyg mušėsi. Nusprendė nueiti pasižiūrėti, kam nors gi reikėjo nepalikti visko taip. O kas daugiau galėjo jei ne teisėtvarkos pareigūnas? Skubiais žingsniais pasiekė tiltelį pamatydamas pažįstamą siluetą, kuris gniaužė kažkieno ranką ir stovėjo priešais tiltelį. Vaizdas jei būtum paprastas žmogus pakankamai bauginantis, tik ne jam, vien tos rankos vaizdas privertė jį suraukti kaktą, kažkiek pasibjaurėti ir priėjus uždėjo ranką merginai ant peties ją kažkiek truktelėdamas link savęs.
- Ką manaisi čia daranti? – Paklausė atitraukdamas ją nuo vyro, todėl gniauždamas rankoje telefoną šis atsiduso paskambindamas greitajai pagalbai, jog sutvarkytų, tiesiog apžiūrės tą vyrą ir viskas bus gerai. Netgi jei dabar nedirbo, tiesiog neketino paleisti šios personos duodamas vyrui praeiti, bet tuo pačiu sugniauždamas ir jo sveikąją ranką, o merginai nuo peties patraukdamas link riešo ir sugniauždamas atsisuko tai į vieno, tai kito pusę nužvelgdamas kiek piktoku žvilgsniu. – Abu liekat čia. Nei žingsnio, nes tuoj pat pasirodys, kad aš nesu vienas. – Gal tai nebuvo pats geriausias grasinimas iš jo pusės, bet šiuo momentu niekas rimtesnio nepasiekė jo galvos ir neleido pasakyti kokių bauginančių žodžių kaip „aš jus suimsiu“ ar „patupdysiu už grotų, jei tik pasikrutinsit“.
Taip gniauždamas abu sulaukė ir greitosios, kuri pakankamai greitai pasirodė ir Džordanas galėjo paleisti vieną atiduodant į saugesnes rankas, bet neketindamas visko palikti nežinant. Tik po kiek laiko laikydamas merginą atsisuko jos pusėn nužvelgdamas ir vis dar laukdamas jos žodžių.

_______________________________________________________________________________

“ We definitely come from the sea because our tears are salted and when we let them fall on the cheek of time, the sea within us that has always been there dribbles on our face. ”
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
avatar
Parašyti pranešimai : 157
Claim : Zoey Deutch
Pas mus nuo : 2015-07-18
Ellander Harnett
Oh, but when I twisted the knife in your chest, I killed myself too.

RašytiTemos pavadinimas: Re: Pakrantė   Sk. 07 19, 2015 12:27 am

Blogis ir tamsa pasaulyje visuomet buvo vienas nuo kito neatsiejami dalykai, lygiai taip pat kaip gėris ir šviesa. Sutapimas ar ne, tačiau būtent tamsuoju paros metu ir įvykdavo daugiausiai nusikaltimų bei nelaimių. Matyt, nakties šydui apgaubus slėnius ir miškus, miestus ir gyvenvietes, angelai sargai sumodavo sniego baltumo sparnais ir pakildavo kiek aukščiau, norėdami geriau įsižiūrėti į žemę, ko pasekoje dėl šios priežasties nespėdavo reikiamu momentu nusileisti ant globojamo žmogaus peties ir užkirsti kelią artėjančiai bėdai, kuri jau alsavo mirtingajam į kaklą, kartu su mirtimi ketindama išplėšti taip brangintą gyvybę. Elander irgi priklausė tamsos ir blogio pusei. Be abejones. Iš pažiūros, visai miela ir paprasta mergina buvo paženklinta giltinės ir sėjo mirtį ten, kur pasisukdavo. Kartais taip nutikdavo netyčia, kartais ji nesugebėdavo susivaldyti ir pati pasiųsdavo velniop kelyje pasipainiojusius nusidėjėlius, nors... Netrūko ir ne taip skaudžiai prasikaltusių, kurie žuvo be pakankamai rimtos priežasties ir galėjo atsipirkti paprasčiausiu pagąsdinimu. Bėda ta, kad pradėjusi darbą, tamsiaplaukė nebejausdavo ribų ir nebežinodavo, kada derėtų sustoti ir atsitraukti. O dar kažkada galvojo stoti į policijos akademiją... Dabar, kai turėjo problemų su teisėsauga, mergina kas kartą prisiminusi savo naivius planus, ironiškai šyptelėdavo. Atsidūrė kiek kitoje pusėje nei planavo.
Susidorojimas su vaikinu neprailgo. Kai Elander buvo beketinanti pagaliau nustumti jį nuo lieptelio, čia ją už pakarpos ir vėl sugavo teisėsaugos ranka. Tiksliau, Parišas. O gal paršas? Sutrukdė visą malonumą stebint, kaip iškrypusių minčių nestokojęs vyriškis kone inkštė kaip šunytis, kai staiga apsikeitė vietomis su auka ir pats tapo ja, o ji - skriaudėja. Veikiausiai jeigu ne Džordanas, ji būtų nusikračiusi užpuoliku ir kitą rytą koks nors žvejys ar sveikuolis, pradedantis dieną šuoliu į šaltą vandenį, būtų radęs mirgančio ežero paviršiuje plūduriuojančius palaikus, priklausančius vietinės reikšmės nusikaltėliui, kuris ne kartą pakliuvo į policijos akiratį, tačiau iki to momento, kai susidūrė su banše, dar nebuvo paragavęs tikrojo atpildo skonio. Policija kapstėsi smėliadėžėje kaip apsisnarglėjusių vaikų saujelė, svaidėsi sudrausminimais ir ant popiergalių surašytais kodeksais, kai tuo tarpu tokios, kaip Harnett, veikė patyliukais ir atliko savo darbą, valydamos pasaulį nuo atmatų. Ne kartą pati pakliuvusi į teisėsaugos nagus už tai, kad kažką sumušė ir grasino, tamsiaplaukė vis dėl to dar nei karto nesulaukė įtarimų dėl mįslingų žmogžudysčių, kas reiškė, kad ji geba veikti tinkamai ir organizuotai, nepalikdama link jos atvesti galinčių įkalčių.
Piktai sužaibavusi akimis į Parišą, Elander ištraukė savo riešą iš jo gniaužtų ir atsitraukė per pora žingsnių. Atrodė, kad oras aplink merginą kone įsielektrino, tetrūko aplink sproginėjančių iškrovų ir griaustinio. Ir vėl tapo nusikaltėle, nors šį sykį viso labo gynėsi. Veriančiu žvilgsniu palydėjusi vaikiną, kurį perėmę paramedikai nusivedė į automobilį, tamsiaplaukė trumpam užsimerkė ir sunkiai atsiduso.
-Gerai, kai kitą kartą būsiu užpulta iš pasalų kažkokio sumauto iškrypėlio, leisiuosi išprievartaujama ir nužudoma, kad kitą dieną su savo draugais galėtum išžvejoti mane iš šitos kūdros ir tyliai kampe pabliauti. - iškošė itin įtūžusiu, tačiau nei kiek netrūkinėjančiu balsu. Nejučiomis sugniaužusi plaštakas į kumščius, mergina susibruko rankas į švarkelio kišenes. Neketino iškelti baltos vėliavos, ištiesti rankų ir leisti Džordanui uždėti jai antrankius bei suimti. Šios nakties ji tikrai nepraleis vienutėje.
-Nors... Koks tau skirtumas. Juk kuo mažiau tokių kaip aš, tuo geriau tokiems kaip tu. - su kartėliu pridūrė, kiek prislopinusi balsą. Kreivai šyptelėjusi, Ellander apsidairė ir nepatikliai kilstelėjo antakį, niekaip nesuprsdama, kaip ir kodėl Džordanas atsidūrė prie ežero vilkėdamas uniformą, tačiau be policijos automobilio. Pasala? Bet argi tada jis neturėjo iššokti iš už kampo, kai tas tipas puolė ją? Nelogiška. Kita vertus... Gal pasala buvo skirta būtent jai, nes neapsikentę pareigūnai nutarė pagaliau susidoroti su viena is didžiausių ramybės drumstėjų apylinkėse. Paranojiškų minčių jaunosios banšės galvoje ir taip nestigo, o tokie sutapimai jas dar labiau žadino. Kaži ar labai daug laiko praeis, kol ji pradės dvejoti net ir Parišo patikimumu. Pasitikėjimo išsaugoti nepadės net ir draugystė iš mokyklos laikų, kai vyresniosios klasės mokinys ėmėsi globoti žioplelę iš žemesnės klasės.

_______________________________________________________________________________
Never apologize for how you feel. No one can control how they feel. The sun doesn’t apologize for being the sun. The rain doesn’t say sorry for falling. Feelings just are.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
avatar
Parašyti pranešimai : 410
Claim : Ryan Kelley
Pas mus nuo : 2015-07-18
Miestas : Beacon Hills
Jordan Parrish
I was on fire and you used me to light your cigarette

RašytiTemos pavadinimas: Re: Pakrantė   Sk. 07 19, 2015 5:15 pm

Vaikinas šiuo momentu nesiruošė leisti kam nors mirti ar ardytis dėl nepavykusios žmogžudystės, tik ne tada kai jis šalia, kitą kartą tegul. Kartais sunku supaisyti kitų mintis kai žmogaus mirtis tik veiksmas, o pasižiūrėjus iš kitos pusės... Parišas pats dirbo policijoje, tai jam žmonių mirtys tik sąžinės reikalas, juk nešaudysi į civilius, padarai tai tik vedamas reikalo, todėl ar jausi kaltę, ar tai nukelsi nuo savęs paties žmogaus reikalas. Dabar nenorėjo jaustis kaltas tik kvailiausia, kad jos suimti visai neketino, gal tikrai reikėjo, netgi jei tas vyras su išnarinta ranka nuspręs jai pateikti kaltinimus, paduoti į teismą, prisiteisti pinigų. Galbūt vaikštinėti su policijos uniforma buvo nesaugu, gal kaip tik daug geriau visiems parodyti kas esi. Nors be policininko jis nuoširdžiai nenumanė kas yra. Žmogus, kuris nesudega net uždegus jį? Kažkas antgamtiško, apie bančes per Martin jis puikiai žinojo, bet visa kita. Dabar stoviniavo prie Elander, kuri norėjo sunaikinti dar vieną gyvybę, ši buvo svarbi, kiekvienas nors ir asilas, idiotas, kraugerys, visokio kitokio plauko nusikaltėlis saugojo savo gyvybę taip pat kaip ir paprastas žmogus gyvenantis kaime, todėl, kad yra dalykų kuriuos mes norim padaryti, o jei išnyksim nieko nepabandę tai velniop viską, už mirties ribų tik tamsa. Parišas bent jau dėl tokių minčių buvo tikras. Stoviniuodamas prie merginos ir vaikino žiūrėdamas kaip medikai išveža vyrą, kuris inkščia lyg sužeistas šunelis. Vėliau viską išsiaiškins, dabar vakaras, jis ne darbe, plius mergina yra pažįstama ir ne kartą išsukta subine jo dėka, kvaila, kad jis numanė apie tas nežinimas mirtis, kurios atrodė kvailos, keistos, visai nereikalingos, kai randi lavoną ir net nenumanai kas nutiko, daugeliu atvejų jis dažniausiai nieko nežinodavo, o per tą, jog vis dar "per jaunas" neduodavo nei kišti savos nosies norint išsiaiškinti. Žmonės nepažįstantys truputį kito pasaulio žiūrėjo į viską ne taip kaip reikia. O Džordanas ne... Atsisuko vos merginos ranka pasijudino jo delne bei truktelėjus pavartė akis atleisdamas ranką ir jas susinerdamas ant krūtinės kai tuo tarpu jos plaštakos susigniaužė ir pasislėpė kišenėse, tiek jau iš tos pagalbos... Neturėtų būti toks geranoriškas, visiems.
- Aš paklausiau ką darai, nesakiau, kad neturėjai gintis. Ela, argi reikia žmonėms sukioti rankas ir spėju būtum jį nuskandinusi vien už tai, kad priėjo prie tavęs. Gal tu žinai ką jis padarė. Aš nesu kažkoks kitoks. Žmogus, dirbantis policijoje, patikėk. Tvarkos jausmas yra įaugęs ir ne darbo momentu. - Tarstelėjo sugniauždamas rankas iš kumščius prieš tai jas nuleisdamas žemyn ir atsisukdamas nuo tiltelio link vandens. Paskutinį kartą buvo čia taip seniai. Netgi neprisiminė to laiko kai žvelgė vandens link palikdamas problemas už savo nugaros ribų.
- Nenusišnekėk. Neketinu nieko daryti. Jei kiti tave nuvylė, diena buvo negera neatsigrok ant manęs, man taip pat ne viskas rožėm klota. Ypač bandant dirbti. Nors, jei pasidarys geriau... Prašau, aš tavo paslaugoms. Gali pribaigti už tą, kuris nukeliavo ligoninėn. - Tarstelėjo suprasdamas ir ją, bet tuo pačiu pasilikdamas viską sau. Galėjo pasiimti mašiną, viską ko jam reikėjo, suimti ją dėl savo įtarimų padarius kelias žmogžudystes, bet Džordanas tiesiog nieko nedarė, nes mergina visada buvo lyg ta, kurią jam reikėjo globoti, tarsi kokia jaunesnė sesuo... Prižiūri ir bandai padaryti viską, kad tik merginai būtų gerai, juk jis negalėjo būti šalia visą parą, visą savaitę, nei mylimasis, nei sužadėtinis, tiesiog draugas, galbūt dar net nepasiekė tokio statuso. Atsiduso papūsdamas lūpas ir prieidamas arčiau merginos tiesiog išsitiesė nuleisdamas akis į jos veidą. Niekada nepasitikinti niekuo. Bandanti lyg nuo kažko pabėgti. Toks gyvenimas keistas ir šis tik persibraukė liežuviu per lūpą svarstydamas ką dar galėtų pasakyt.
- Elander. - Tik vienintelis žodis paliko vaikino lūpas, o ką daugiau pasakyti kai viskas pakankamai sudėtinga ir išnarplioti pabėgusius galus per sunku kadangi jie surišti per daug stipriai arba atbulai viskas per daug laisva bei pačio kojos painiojasi, apvirsti taip neįtikėtinai lengva.
Šis galbūt laukė kol Ela pasijudins ketindama jam užvožti, nustumti nuo liepto, vien tam, kad pasijustų laimingesnė dėl nepasisekusios dienos. Bet Parišas beveik nebuvo dėl to kaltas, todėl vis dar žiūrėjo į tokias pat kaip savo žalumo akis nenusisukdamas, tegul mergina galvoja ką tik nori.

_______________________________________________________________________________

“ We definitely come from the sea because our tears are salted and when we let them fall on the cheek of time, the sea within us that has always been there dribbles on our face. ”
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
avatar
Parašyti pranešimai : 157
Claim : Zoey Deutch
Pas mus nuo : 2015-07-18
Ellander Harnett
Oh, but when I twisted the knife in your chest, I killed myself too.

RašytiTemos pavadinimas: Re: Pakrantė   Sk. 07 19, 2015 6:39 pm

Ieškinys, iškeltas prieš Elander, vargu ar ką nors atneštų tam nusmurgėliui, kuris ją užpuolė. Taip, ji nesugebėtų įrodyti, kad tai tebuvo savigyna ir išnarinta ranka yra viso labo staiga iš baimės plūstelėjusios adrenalino sukelta pasekmė, mat mergina per daug kartų atkreipė į save teisėsaugos dėmesį ir negalėjo pasigirti pačia švariausia reputacija, tačiau neturėjo neišsemiamų klodų turtų ir nebuvo pasiturinčių tėvų dukrelė. Tėvai seniai po velėna, turtą pasidalino giminaičiai, o ji... O ji viso labo padavėja, kuri tikrai neuždirba milijonų. Tai reikštų, kad ji veikiausiai keliautų į koloniją. Mėnesiui, dviems, trims... Nesvarbu. Tiek tikriausiai pakaktų, jog ją tariamai perauklėtų, nors iš tiesų ji neabejotinai taptų dar didesne rakštimi nei kada nors anksčiau. Skirtingai nei tokios pavyzdingos banšės, kaip uolai knygas graužianti Martin, Harnett prilygo vaikščiojančiam košmarui, bene žemiausiam visuomenės sluoksniui, nes neturėjo aukštojo išsilavinimo, pelningo darbo, tviskančio automobilio, naujos statybos namo ir garsiausių dizainerių skudurų, kurie buvo viskas toje supuvusioje visuomenėje. Kitaip sakant, aukščiausias lygis. Ir vis dėl to, ji turėjo žinių. Ne tokių, kurios praverstų mirtingųjų gyvenime. Skirtingai nei tiek išpuikę kvailiai, ji bent numanė, kas vyksta, kai saulė pasislepia už horizonto ir į padangę pakyla išblyškęs mėnulis. Kaži ar iš to buvo daug naudos, tačiau ji bent jau neaikčiojo ir nesistebėjo, kai būdavo randami patys keisčiausi mirusieji, nusėti protu nesuvokiamais sužalojimais, kurių kilmė tyrėjams yra amžina mįslė.
-Tai kokio velnio ne darbo metu valkiojiesi su ta uniforma? Savanoriškai dirbi viršvalandžius, kad pasirodytum, koks pavyzdingas esi? - irzliai paklausė ir prisimerkė. Aišku kaip dieną, kad bent kol kas su ja gražiuoju susikalbėti tikrai nepavyks. Be to, kone kiekvienas Džordano žodis provokavo Elander ir vertė užvirti kraują gyslose. Tikrai ne potraukio prasme.
-Panašiau, kad tai tave diena nuvylė, ne mane. Matai, aš bent jau be padavėjos uniformos ir neketinu niekam į makaulę suskaldyti stiklinio bokalo, o štai apie tave to pasakyti negaliu. Toks vaizdas, kad tikrai ieškai kažko, ant ko galėtum išspjauti visą tulžį, prisidengdamas tviskančiu ženkliuku. Pirmyn. Juk žinai, kad aš neturiu nei moralės ribų, nei jausmų. - piktai išbėrė ir pavartė akis. Paskutinieji jo žodžiai perliejo merginą it šaltu vandeniu. Nors jų draugystės ir nepavadintum geriausia, bet Elander niekada negalvojo, jog jis mato ją kaip tikrų tikriausią nusikaltėlę ir maniakę, kuri savam malonumui mielai nužudytų pirmą, kelyje pasitaikiusį žmogų ir skambiai nusijuoktų stebėdama, kaip purtosi priešmirtinių konvulsijų apimtas kūnas. Galbūt išties tokia ir buvo, tik pati to nesuvokė. Kur kas lengviau matyti iš šalies kitus, nei save patį.
Kone sugriežusi dantimis, tamsiaplaukė bukai sumirksėjo priešais save ir kurį laiką netarė nei žodžio. Tarpusavyje persipynusios emocijos sunkiai išsiteko viduje, tačiau išoriškai ji atrodė tiesiog pikta ir pasipūtus, kaip įprastai. O kas, jeigu ji spjautų ant jų draugystės, ant visko, ką jis padarė vardan jos, sutryptų tą dėkingumą, kurį nešiojosi savyje ir be jokio gailesčio suvarytų peilį Parišui į nugarą? Po to kelio atgal nebebūtų ir ji išties taptų ta, kuria ją laikė visi, įskaitant ir patį Džordaną. Ne, taip pasielgti ji negalėtų. Be abejones mieliau susivarytų ašmenis sau į širdį nei stebėtų, kaip miršta bene paskutinis, jai dar nuoširdžiai rūpintis žmogus.
-Eik velniop. Arba dar geriau, eik pas savo Martin ir pasidomėk, gal ji žino, kaip nudėti tas, kurios pačios neša mirtį aplinkiniams. Visos bėdos pagaliau baigtųsi ir nereiktų inkšti, kad štai, Elander, tu ir vėl sulaužei jam koją, o jai išdūrei akį. - išpyškino ir atsiduso. Susidūrusi su atkakliu Džordano žvilgsniu, Harnett nejučiomis susigūžė ir žengė nedidelį žingsnį atatupsta, atsidurdama prie pat lieptelio krašto. Pykčio kilmę banšė galėjo paaiškinti, bet iš kur kilo ta baimė, kai Parišas nieko nesakydavo, netgi nieko nedarydavo, o viso labo įdėmiai žvelgdavo jai į akis, niekada nesuvokė. Sakytum, kad jis gręžė ją kiaurai iki pat anglies juodumo sielos ir būtent tai baugino ją. Ji visada stengėsi nuslėpti vidinį pasaulį, niekada garsiai nekalbėjo apie savo svajones ir jausmus, nes tai atrodė ne tiek nepriimtina, kiek svetima. Ypač tai, kurį sėja mirtį ir šienauja nelaiminguosius giltinės dalgiu.

_______________________________________________________________________________
Never apologize for how you feel. No one can control how they feel. The sun doesn’t apologize for being the sun. The rain doesn’t say sorry for falling. Feelings just are.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
avatar
Parašyti pranešimai : 410
Claim : Ryan Kelley
Pas mus nuo : 2015-07-18
Miestas : Beacon Hills
Jordan Parrish
I was on fire and you used me to light your cigarette

RašytiTemos pavadinimas: Re: Pakrantė   Sk. 07 19, 2015 7:20 pm

Parišas žinojo, jog jai nereikia dar vieno skundo, geriausia tik tai, kad... Tas su kuriuo ši elgėsi bjauriai net nenumanė kas iš tikrųjų yra ši bančė. Tačiau pagalvojus iš kitos pusės jei čia nebūtų pasitaikiusi Elander, o kokia nors kita mergina. Kaip jai būtų pasibaigę? Išdarkytas kūnas vandenyje, virš jo, netoli jo? Džordanas pasibjaurėjo nuleisdamas akis ir dėkodamas dievui, kad tas bjaurybė šiuo momentu sugalvojo užpulti vieną iš stipresnių, piktesnių žmonių ir nukentėjo kaip buvo vertas. Tik tas pareigos jausmas neleido vaikinui jaustis klydusiam ir pripažinti, kad iš tikrųjų ji padarė gerai ir net nesigaili leisdamas jai bent jau pasidarbuoti su ranka. Šyptelėjo stebėdamas savo kojas, kurias dengė tamsūs sunkoki batai, bet šie visai netrukdė dirbant. Atsiduso norėdamas kažką pasakyti, bet nenumanė ką sakys. Elander ir taip viską žinojo. Jis čia vienintelis per daug pasimetęs, per daug pasiduodantis asmeniškiems jausmams, tikriausiai šerifas matydamas jį išpeiktų ir priverstų gailėtis, bet jo čia nebuvo, jis galbūt namuose, gal policijos komisariate bando atkapstyti dar vienos žmogžudystės motyvus kai tuo metu Parišas ramiai sau kalbasi su mergina, kuri norėjo atimti gyvybę ir būtų taip padariusi, galbūt netgi jei šalia būtų buvęs Džordanas. Kažkiek atmestinas požiūris į gyvenimą, juk ji galėjo patekti už grotų, ne tokiam trumpam laikui.
- Nes aš ką tik iš jo išėjau, aš dar nebuvau namuose. Nezirsk ir nekaltink manęs jei nieko nežinai. Nebandau rodytis, jog esu pats geriausias darbuotojas. Neėsk gyvo, palik ir kitiems. – Sumurmėjo pats šnairai žiūrėdamas tamsiaplaukės pusėn, taip išėjo, jog abu stebėjo vienas kitą piktesniais žvilgsniais. Tegul mergina galvoja kas jai patinka. Jei nesugeba savęs suvaldyti tai jos pačios problemos, o ne Džordano.
- Panašiau, panašiau, geriau pagalvok nespjaudžius į mane kandžių frazių, tai neleis pasijusti geriau. Ar aš kaltas, jog dirbi padavėja. Nepatinka ta uniforma. Gerai. – Šis sukando dantis kai ji vis dar kalbėjo apie tai, kad jam reikia prisidengti ženkliuku. Argi? Tegul mergina neaiškina, ji čia kalta, kad pasirinko tokį gyvenimą. Parišas išėjo į policiją, ji galėjo bandyti, pastangos nekenkia. Tik išgirdus apie tai, kad jis gali išsilieti nuleido akis tiesiog nusitraukdamas uniformos marškinius ir numesdamas juos šalia. Štai, nors ir ketino paskui pasiimti, jei praganys turės sumokėti už ją, jau keliskart sudegino. Dabar jis tiesiog jis, paprastas žmogus, joks ne policininkas, nors jo ūmumas paliko šį pusnuogį vėsiame ore, kuriame šiaušėsi nuo šalčio plaukeliai, bet jam nelabai rūpėjo, jei tai privers ją bent kiek nusėsti. Tarsi galvotum apie kokią elektros srovę, kurią reikia sumažinti. Jis tiesiog kreivai šyptelėtų nuo tokių minčių.
Jeigu mergina norėjo suvaryti peilį galėjo, jis taip pat greitai gijo, tebūtų sugniaužęs pirštus ties žaizda, matydamas kraujo paliktas žymes ant rankų, bet didelės žalos neliktų. Galbūt dėl tos priežasties vaikinas ir siūlė pabaigti jį, bent jau ne į vandenį, o visa kita kaip nors sugebėtų ištverti, ne kartą buvo papuolęs į tokias situacijas, kuriose reikėjo jėgos. O šios neretais atvejais būdavo per daug. Tik, kad mergina jam šiek tiek... Gerai, pakankamai daug rūpėjo ir jis norėjo kartais ją apsiglėbti ir priversti išsilieti, nesvarbu ar tai būtų kumščiai ar ašaros tekančios baltais kaip sniegas skruostais.
- Jau einu. Taip ir matau. – Vyptelėjo tik išklausius apie Lidija kiek vyptelėjo, niekas jų nesiejo, tad kalbėtis su mergina tokiomis temomis kas ji, ką turėtų daryti norėdamas tą ar tą nelabai ir siekėsi. Tiek, kad pamatydavo ją komisariate arba mieste, todėl atsiduso papurtydamas galvą. – Aš nežudau žmonių, ypač jei jie man rūpi, kai tuo tarpu šiems ant manęs nusispjaut. Aš tau sakau, jog geriau palikti žmones gyvus, atvesk į policiją ir tegul, mes susitvarkysim, kaip manai kam sukurtas toks dalykas? – Klausiamai kilstelėjo antakį norėdamas sužinoti jos nuomonę ar tai, kad mergina visai nepasitiki jais ir mano, kad dirbamas darbas yra laiko švaistymas.
Pagaliau į ją žvelgė tik tylomis laikydamas sugniaužtas rankas, tas susigūžimas ir žingsnelis atgal leido jo lūpas palikti kiek menkam šyptelėjimui. To ir reikėjo tikėtis, juk nei vienas iš mūsų nesam toks... Atžarus ir spjaunam į visiškai viską. Tam tereikia vieno žvilgsnio, o Elander matė tiesiog kiaurai, nuskriausto gyvenimo mergina, kuriai reikėjo kažko... Tik jis niekaip nesuprato ko jai reikėjo. Vaikinas ištiesė ranką, atrodo būtų norėjęs prisijaukinti kokį laukinį gyvūną, galbūt taip ir atrodė, keli nelemti centimetrai skiriantys jo pirštus nuo merginos skruosto. Įdomiausia, kad ji net nenumanė ar mergina jam kąs ar jam buvo galima taip padaryti nesijaudinant, kad liks be visos rankos. Bet nusispjovęs ant savų tariamų baimių jis tiesiog perbraukė šios skruostu ir liko įdėmiai žiūrėti kaip ir prieš tai.

_______________________________________________________________________________

“ We definitely come from the sea because our tears are salted and when we let them fall on the cheek of time, the sea within us that has always been there dribbles on our face. ”
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
avatar
Parašyti pranešimai : 157
Claim : Zoey Deutch
Pas mus nuo : 2015-07-18
Ellander Harnett
Oh, but when I twisted the knife in your chest, I killed myself too.

RašytiTemos pavadinimas: Re: Pakrantė   Sk. 07 19, 2015 8:23 pm

Pilnai teisi nebuvo nei ji, nei jis. Ji galėjo viso labo pabaidyti tą menkystą, priversti prisikrauti į kelnes ir bėgti klykiant visa gerkle, tačiau fizinis smurtas pasirodė kur kas priimtinesnis variantas, kai kalba pasisuka apie susidorojimą su užpuolikais. Ji daug ką galėjo, bet nedarė. Tamsi prigimtis skatino Elander pamiršti tikrąsias, žmogiškas ištakas ir elgtis taip, tarsi būtų kažkas, kas turi teisę spręsti, šiandien nelaimėliai gyvens ar mirs. Tokią malonę suteikti arba atimti galėjo tik pats likimas, o ne banšė, vilkolakis ar tiesiog kitas mirtingasis, kuris rankose turi užtaisytą ginklą. Laiko klausimas, kada šis bus nukreiptas į jį patį, mat nebuvo nieko amžino, o ypač - amžinos fortūnos. Po pakilimu sekė nuosmukiai, o po jų ir vėl pakilimai, ir taip nesibaigianti kaita. Visai kaip su metų laikais ar paros metu. Sujaukus tą tvarką, tą harmoniją tarp taip ir ne, juodo ir balto, reikėjo tikėtis chaoso. Jei ne visuotinio, tai bent vidinio, kokį tamsiaplaukė ir išgyveno. Apie harmoniją jos gyvenime negalėjo būti jokios kalbos. Iki pirmųjų mirčių ji tebuvo eilinė mergina, kurios pečius slėgė kasdieniškos problemos, bet po to, kai prieš Harnett akis žuvo jos sesuo, kažkas nutrūko ir pusiausvyra suiro. Jei ne aplinka, kurioje ji tapo atstumtąją ir nesuprastąją, pastumdėle ir kvaile, veikiausiai ji būtų sugebėjusi atsitiesti, tačiau net menkiausios atjautos nebuvimas ugdė joje blogąsias savybes, kurios pasireiškė kaip pačios nuodingiausios ydos. O yda tampyti likimą už ūsų ir krizenti, kai šis piktai urzgia, tapo pačia bjauriausia. Kiekviena diena galėjo tapti paskutine, mat ji bet kada galėjo užkliūti už kažko, kas pasirodys esąs kur kas stipresnis nei ji. Atmestinas požiūris į gyvenimą? Taip. Ypatingai į saviškį. Tikriausiai todėl, kad tamsiaplaukė jautėsi esanti nemirtinga, nors pakaktų vienos kulkos į kaktą ir ji taptų lavonu, kurį galima skrosti, užsiūti ir apkasti dviejų metrų gylyje po žeme.
Pikti žvilgsniai, kuriais apsikeitė Harnett ir Parišas, iš šalies turėjo atrodyti ganėtinai juokingai. Kaip du maži vaikai, nepasidalinę smėlio kastuvėlio ar sūpynių. Tik tarp jų tvyranti įtampa leido nenutrūkti nuo realybės ir suvokti, jog nei vienas nejuokauja ir nebando išvesti iš kantrybės kito tam, kad paerzintų. Nežinia, kiek Elander dar būtų galėjusi šakotis ir čaižytis kandžiais žodžių rimbais, bet neprognozuotas Džordano poelgis situaciją iš opios pavertė tragiškai juokinga. Kreivai stebėdama, kaip šis kuo ramiausiai nusitraukia marškinius, tamsiaplaukė susiraukė ir tartum pasibaisėjusi kiek pasuko galvą į kairę pusę. Gerai, kad pati buvo be uniformos, mat veikiausiai tokiu atveju irgi būtų turėjusi demonstratyviai nusimesti ją. Dirstelėjusi į numestus marškinius, ji tyliai atsiduso ir pasilenkusi, pakėlė šiuos nuo lieptelio.
-Nemanai, kad aš pasirinkau tą sumautą darbą turėdama rimtų priežasčių atsisakyti mokslo? Pamėgink įsivaizduoti mane kaip chirurgę, kuri operacijos metu lyg niekur nieko perrėžė gerklę pacientui. Arba kaip farę, kuri nupylė komisarą vien todėl, kad šis pakėlė prieš ją balso toną. Kad ir kuo būčiau, visų pirma aš esu aš. Ir aš ne tokia, kaip tu ar kuris kitas žmogus. Stebiuosi, kad iki šiol niekam nesuknežinau makaulės toje kavinėje. - kiek ramesniu balsu paaiškino. Pyktis atlėgo, teliko šioks toks irzlumas, o jo teorija, kad mergina galėtų gaudyti nusikaltėlius ir tempti juos į policiją, netgi privertė ją blausiai šyptelėti kilstelėjant dešinį lūpų kamputį aukščiau su šiokiu tokiu ironijos prieskoniu.
-Kvaileli, ar tu bent įsivaizduoji, kaip tai atrodytų? Aš, penkiasdešimt septynis kilogramus sverianti mergina, tempiu į komisariatą dvigubai daugiau sveriantį augalotą tipą. Šerifas įgrūstų už grotų mane pačią, o vėliau dar mielai pavežėtų ir iki psichiatrinės. Nesakau, kad nepasitikiu teisėsaugos sistema, tiesiog... Yra tokių dalykų, kurių sutvarkyti negali net ir ji. - gan atlaidžiai paaiškino ir pakraipė galvą.
Šypsnis, šmėstelėjęs Džordano lūpose, tik dar labiau baugino Elander, tartum šis ketintų padaryti kažką siaubingo ir neatleistino. Bet jis viso labo pirštais perbėgo per jos skruostą. Toks mažas, mielas gestas merginos akimis prilygo aviakatastrofai. Malonus šiurpulys ir šiluma, perbėgusi per kūną, sukėlė nepažįstamą jausmą, kurio bet kuri kita veikiausiai nebijotų, tačiau Harnett buvo Harnett. Į švelnumą reagavo aštriai, o mušama net nemirksėjo. Būtent todėl neapsiskaičiavusi vėl norėjo žengti atgalios, tačiau po kojomis pagrindo nebuvo, tad susverdėjusi ir netekusi pusiausvyros, teškėsi į vandenį, nugriebdama Parišą už rankos ir nusitempdama su savimi. Viskas vardan kompanijos.
Išnirusi į paviršių, Elander išspjovė vandenį ir kelis kartus kostelėjo. Plūduriuodama palei lieptelį, ji laukė, kol Džordanas taip pat iškils, nors nerimas augo su kiekviena akimirka. O kas, jei tas nelemtas policininkas, vien savo stotu prilygstantis forto įtvirtinimams, turi vieną mažą silpnybę ir nemoka plaukti?


_______________________________________________________________________________
Never apologize for how you feel. No one can control how they feel. The sun doesn’t apologize for being the sun. The rain doesn’t say sorry for falling. Feelings just are.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
avatar
Parašyti pranešimai : 410
Claim : Ryan Kelley
Pas mus nuo : 2015-07-18
Miestas : Beacon Hills
Jordan Parrish
I was on fire and you used me to light your cigarette

RašytiTemos pavadinimas: Re: Pakrantė   Sk. 07 19, 2015 10:07 pm

Viskas ką pasakė mergina jam atrodė keista. Gerai, galbūt jos gyvenimas milijoną kartų labiau skyrėsi nuo jo. Graži šeima, kiek senstelėję tėvai, didelis noras kažko pasiekti, savotišku norai pasižiūrėti į viską iš kitos pusės ir pasinerti į pavojų, lyg dramų ir viso kito nebūtų užtekę savame gyvenime tai be to jis sugalvojo lysti į kitų ir tapo Beacon Hills komisaro padėjėju Parišu. Nieko nebūtų galėję būti keistesnio, bet jis stengėsi palaikyti tariamą pusiausvyrą savame gyvenime. Galbūt mergina viską pasirinko vedama sunkumų, mokslus iškeitė į gyvenimą, kuriame ji nematė grožio, nesigėrėjo vakaro dangumi kai prie jos meiliai būtų galėjęs glaustis koks nors vaikinas, o šios pirštai gniaužtų jo pirštus. Štai kokia realybė ir tada supranti, jog viskas ko kada nors būtum troškęs, visos svajonės tiesiog dūžta ir gali pasilikti tuščiu kiautu, kuriame surasti gėrio tai tas pats kas ieškoti aukso po vandeniu, po žeme ar bandytis kastis iki Kinijos. Tai tiek pasiliktum už savo gyvenimo ribų, jog galėtum pasijusti laimingas.
Vaikinas vartė akis, nusitempė uniformos marškinius vien dėlto, jog ši prikibo prie to, kodėl ją apsirengęs, anas nevaikšto su paprastais į darbą, ką galėjo padaryti, kad dabar ir nenuėjo namo... Nes ten yra ten. Džordanas matė kaip jos veidas nusisuka į kitą pusę, nesusireikšmino, negalvojo ar tai dėl to, kad taip pasielgė ar šiaip sau. Tiesiog šiuo momentu viskas atrodė įmanoma, čia tamsoje kai aplink tevyravo menkas šaltukas jis stovėjo lyg niekur nieko prieš merginą. Persibraukė liežuviu per lūpą ir nusekė akimis kaip ji pakėlė marškinius atgal. Suėmė juos užsimesdamas ir įkišdamas rankas į rankoves, bet tingėdamas užsisegti. Jei reikėjo tegul, šis ir taip padarė noriai, nusimestų dar kartą. Jam nebuvo didelio skirtumo kaip dabar stoviniuoti, jokio gėdos jausmo ar kažko tokio.
- Aš žinau, jog sunku. Aš suprantu, kad priežastys yra kitokios. Tu nesi tokia. Aš nesu toks kaip tu. Mes... Nesam ir niekada nebūsim panašūs. Tavo gyvenimas tavo problemos, nesmerk manęs, nesmerksiu tavęs. Pati supranti viską. – Atsakė į tą jos tariamą pyktelėjimą, kai tiesiog būtų galėjęs nekreipti dėmesio. Tik, kad Džordanui buvo sunku nereaguoti. Jam norėjosi išrėžti viską, lyg sakytum „po velniais negi tu esi vienintelė problema, mano gyvenime ir man reikia su tavimi ginčytis, jog įrodyčiau savą tiesą“. Tai teliko neištarta pasiliekant už pasakytos trumpos eilutės, kuri tebuvo maloniai paslėpta.
Tik pasakęs ir jos žodžiams paprieštaravus vaikinui linktelėjo tikriausiai suprasdamas, jog tai ir yra kažkiek ne į temą. Gal jam tiesiog nuskambėjo mintyse visą tai geriau. Todėl papūtė lūpas įkvėpdamas oro bei papurtydamas galvą.
- Tam žmonės sukūrė ir telefonus su pagalbos linijomis. Jei paskambintum tu, sureaguočiau per kelias minutes ir atsidurčiau greičiau nei norėtum. – Tarstelėjo susičiaupdamas ir žinodamas, kad kažkiek netiesa, juk ne visada atsiliepia jis klausydamasis klyksmo. Nors daugeliu atvejų tai jo niekas ir neprileidžia, numeta kažką paprasto tikėdamiesi, jog Parišas dings iš akių ir jose nesirodys kokį pusdienį. To ir tetrūko iki pilnos laimės, būti šiokiu tokiu pastumdėliu.
Matydamas, jog mergina traukiasi ir bijo jis tik atsiduso, kaip galima taip elgtis, jam sunku susigaudyti kaip taip atstumiami žmonės... Jis neketino padaryti kažko blogo, bet vos tik nutilo ir gavo galimybę pažvelgti į šios akis, lyg galėtų pasakyti viską kas dabar sukosi galvoje. Argi nei velnio ne ironiška kai galvoje nebuvo nei vienos minties ir jis negalėjo visiškai nieko pasakyti. Tik tą akimirką kai atsitraukė ir ji dar kartą ketino pabėgti nuo jo žengdama atgal, bet nenuleisdama akių. Jos pusiausvyra pasirodė ne tokia gera ir šio ranka atsidūrė merginos delne ne tam, kad būtų galima laikytis, bet ir šis neapgalvodamas įskrido į vandenį ir padarė labai didelį fiasko. Kas nors galėdamas matyti visą jų situaciją, kad po vieno nelemto prisilietimo atėjo noras paplaukioti ir nusiplauti, ką jis netino padaryti tik būdamas namuose. Elander išnirus iš vandens pats tai padarė tik po keletos akimirkų ir tiesiog išspjovė vandenį atsiremdamas alkūnėmis į tiltelį bei negalėdamas patikėti, jog viskas nutiko būtent taip. Matydamas jos pasimetusią ir susirūpinusią miną dar kartą nusikosėjo. Per kažką įrijo vandens daugiau nei reiktų, o fortas tikrai mokėjo plaukti, niekas nebūtų jam leidęs gelbėti kažko jei plaukti nebūtų mokėjęs. Neatsisuko merginos pusėn išlipdamas ir suimdamas jos ranką ištraukė šią palikdamas atgal ant tiltelio ir persibraukdamas ranka per šlapius plaukus. Dabar gali jausti kaip šaltis sverbiasi per permerktus drabužius, kaip kiekvienas kvėptelėjimas pareina skausmu nuo gerklės. Jis trumpam žvilgtelėjo bančės pusėn nors ir neatrodė labai patenkintas, bet puikiai žinojo, jog jam pareis pylos nuo Stilinski ir dėl sugadintos uniformos, telefono bei kelių prietaisų. Nuostabu.

_______________________________________________________________________________

“ We definitely come from the sea because our tears are salted and when we let them fall on the cheek of time, the sea within us that has always been there dribbles on our face. ”
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
avatar
Parašyti pranešimai : 157
Claim : Zoey Deutch
Pas mus nuo : 2015-07-18
Ellander Harnett
Oh, but when I twisted the knife in your chest, I killed myself too.

RašytiTemos pavadinimas: Re: Pakrantė   Pir. 07 20, 2015 12:08 am

Veikiausiai didžiausia bėda ta, kad Elander buvo labai silpna. Tas silpnumas, gebėjimo kovoti už save neturėjimas ir tiesiog bestuburiškumas vertė ją slėptis po atšiaurumo kauke bei ieškoti pasiteisinimų aiškinant, kodėl ji yra būtent čia ir ne kitur, kodėl turi tiek ir ne daugiau ar mažiau, kodėl atstumia visus ir neprisileidžia nei vieno. Taip veikė jos savigynos mechanizmas. Bijodama, kad bus eilinį sykį nesuprasta ir įskaudinta, mergina atitvėrė save nuo aplinkinių aukšta siena, kurios perkopti nesugebėjo dar nei vienas. Tik Parišas nepasidavė ir, kad ir kiek kartų banšė jį įžeidė ar užgavo, jis tebebuvo šalia, nors seniausiai galėjo apsisukti ir nueiti savais keliais, pagaliau nuleisdamas rankas ir susitaikydamas su mintimi, kad Harnett nebepakeisi. Ji norėjo keistis, norėjo būti tokia pat pilnavertė visuomenės narė, kaip ir kiti. Norėjo nerimauti dėl smulkmenų, juoktis iki ašarų ir mylėti iki lengvos beprotystės, tačiau nesuvokė, kaip žengti pirmą žingsnį ir palikti už savęs praeitį, jos demonus ir nuoskaudas, neleidžiančias pradėti naujo, gyvybiškai ir egzistenciškai svarbaus etapo, kuris leis jai vėl pasijausti gyvai. Ne šiaip esančiai, bet gyvenančiai. Gal Parišas tai matė ar bent jau nujautė ir todėl nenusisuko nuo jos, palikdamas kapstytis vieną, gal jo širdis buvo pernelyg minkšta ir kupina geranoriškų ketinimų, o gal ir viena, ir kita. Tai neturėjo didelės reikšmės, nes ar šiaip, ar taip ji jautėsi neapsakomai dėkinga. Be jo ir dar kelių žmonių, ji daugiau negalėjo niekuo pasitikėti, juolab kai ir aplinkiniai nelabai troško turėti reikalų su ja. Vis kalta ta prasta reputacija... Ir panašu, kad šią pataisyti sugebės nebent stebuklas. Aišku, iškilo kita problema - reikėjo tikėti magija, tačiau ja Harnett seniai nusivylė.
Supratingai linktelėjusi, tamsiaplaukė daugiau nepriešgyniavo ir nemėgino įrodyti Džordanui savo tiesos. Jis neprimetinės jai saviškės, o ji jam savosios. Šitaip tikrai išvengs daugelio beprasmių ginčų, kurie prie nieko gero nepriveda, tik silpnina ir taip įtartinai ilgai išsilaikiusią draugystę. Kiek kartų abu buvo bepasiekę tą galutinį tašką, kai norėjosi nutraukti bet kokius ryšius ir pamiršti, bet kažkokios jėgos vedini, vėl susitaikydavo. Arba Elander po darbo pasigriebusi obuolių pyragą, pasirodydavo prie Parišo namų durų, arba šis, neapsikentęs tylos įžadų, paskambindavo jai po vidurnakčio ir pasiūlydavo viską nubraukti kaip klaidingai parašytą ištisą pastraipą.
Šaltas vanduo galutinai išblaivė nuo pykčio pritemusį protą ir leido į situaciją pažvelgti iš kur kas atlaidesnės perspektyvos. Ne pats maloniausias jausmas staiga panerti ir paspringti, tačiau vos išvydusi išnirusį Parišą, mergina lengviau atsikvėpė. Plaukti jis vis dėl to mokėjo, o tai reiškė, kad ji ir toliau nežinos nei vienos silpnybės, kuria kartais galėtų nepiktybiškai pamanipuliuoti ir paerzinti vaikiną. Ji pykdama nebuvo nei miela, nei graži, o štai pykčiu spinduliuojantis Džordanas visada keldavo užslopintą juoką ir šypseną. Jis galėdavo rėkauti, gestikuliuoti rankomis ir vaipytis, bet nepalikti nei menkiausio įspūdžio, kad širsta. Lygiai taip pat galėjo įdėmiai pažvelgti į akis ir Elander pajusdavo, kaip iš baimės užima kvapą, kūnas sustingsta, o širdis, rodos, nustoja plakusi. Visai kaip ir prieš pora akimirkų, kai abu dar sausi stovėjo ant lieptelio ir laidėsi žaibais laukdami, kuris pirmas pasiduos. Harnett tikriausiai ir vėl gavo į kaulus, jeigu jos mėginimą atsitraukti ir skrydį į vandenį laikysime kapituliacija.
Maža to, kad įtraukusi į vandenį su savimi ir Parišą, ji sulaukė jo pagalbos rankos, kai ropštėsi ant lieptelio, jis bent kol kas neatrodė itin piktas ir pasiruošęs čia pat suplėšyti ją į skutelius. Nebent tai buvo apgaulinga tyla prieš laukiančią audrą. Nervingai sukandusi apatinę lūpą iš vidinės pusės, mergina nusibraukė plaukus nuo veido ir atsargiai nužiūrėjo vaikiną. Jei jau prieš tai, kai jis demonstratyviai nusimetė marškinius, jai norėjosi prasmegti skradžiai į žemę, tai dabar ji vėl būtų mielai griuvusi atgal į vandenį, kad nereikėtų matyti to patrauklaus, bet kartu ir labai jau nuodėmingai atrodančio vaizdelio. Kaip tyčia į ežerą nutūpusi antelė, tapo puikia dingstimi merginai nukreipti dėmesį kitur.
-Atsiprašau dėl uniformos. Atlyginsiu žalą. - negarsiai pratarė ir akies krašteliu dirstelėjo į Džordaną. Nemokėjo nutaisyti nei graudaus žvilgsnio, nei kokčiai gailaus balselio, bet girdėjosi visiškai nuoširdus apgailestavimas. Vieną akimirką viskas išties atrodė linksma, visgi, smagumas kiek priblėso, kai atėjo suvokimas, kad pridarė Parišui nemenkos bėdos. Vėl. Keista, kad jis iki šiol vis dar nebuvo pažemintas iki pareigų, kuriose tektų kiauras dienas sėdėti komisariate. Dar keisčiau, kad išvis turėjo darbą. Atsižvelgiant į tai, kiek kartų padėjo Elander išnešti sausą kailį, pats turėjo būti jau seniai įmirkęs. Na, įmirko, tik tiesiogine to žodžio prasme, o ne perkeltine.
Nusitempusi prie kūno prilipusį švarką, Harnett susiraukė ir išgręžė jį. Bala nematė, būna ir blogiau. Persimetusi drabužį per ranką, tamsiaplaukė apsidairė susidomėjusi ar nesulaukė visai nereikalingų žiūrovų, kurie su susidomėjimu stebi, kaip padavėja užsiima neaiškios kilmės veikla su šerifo padėjėju. Nieko nebuvo. Tik ta nelaba antelė, kuri sumojo sparnais ir taip pat paspruko, palikdama tuodu vienus.
-Bent šitas neištirpo. - viltingai pareiškė, pirštu pabaksnodama į blizgų pareigūno ženkliuką. Naujas įdomus objektas stebėjimui. Arčiau Parišo, bet geriau nei spoksoti tiesiai į šlapiu viščiuku paverstą vaikiną.

_______________________________________________________________________________
Never apologize for how you feel. No one can control how they feel. The sun doesn’t apologize for being the sun. The rain doesn’t say sorry for falling. Feelings just are.


Paskutinį kartą redagavo Ellander Thea Harnett, Pir. 07 20, 2015 12:22 pm. Redaguota 1 kartą
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
avatar
Parašyti pranešimai : 410
Claim : Ryan Kelley
Pas mus nuo : 2015-07-18
Miestas : Beacon Hills
Jordan Parrish
I was on fire and you used me to light your cigarette

RašytiTemos pavadinimas: Re: Pakrantė   Pir. 07 20, 2015 10:46 am

Galbūt būtų smalsu sužinoti būtent kokia Džordanas laikė Elander. Jis niekada gyvenime nesakė jai kokio nors stipraus priekaišto, išvis nesakė, kad ji tokia kokia neturėtų būti, bloga, kažko trūksta, nebuvo kaip daugelis vyrų. Nebandė jos keisti, lyg spaustum mygtukus ir galėtum trinti kieno nors kito mintis, veiksmus. Ne. Viskas ką jis darė buvo kitaip. Šalia stengėsi šypsotis, netgi įžeistas ar piktas tiesdavo jai ranką nebijodamas nusvilti. Sakytum naivumas, perdėtas rūpestis, galima vadint kaip nori, bet jis neketino pasiduoti. Vaikinas buvo permerktas kiaurai su kiekviena minute vis labiau šalo. Žinoma didelis ir stiprus vyras taip pat galėjo drebėti, todėl dar nusičiaudėjo nežiurėdamas jos pusėn. Nežinia ar dėl smalsumo stokos ar išvis pagarbos merginai, kai paskutinį kartą čia ištiesė ranką tai lėkė maudytis su visa uniforma. Nebūtų patikėjęs savo pasiaiškinimais dėl sugadintos uniformos jei nebūtų Parišas pats savimi. Nesvarbu uniforma ją pabandys išplaut ir tiek. O visa kita... Sugadinta. Telefonas ežero dugne. Gerai, kad ginklo neturėjo, butų viską sugadinę vien per Elander, kuri bijojo vos jam ištiesus ranką. Gal tai ne tokia baimė kokia galėjo pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, juk prieš tai mergina laidėsi kandžiomis pastabomis, burbėjo, ėdė jį, ne tiesiogine, bet perkeltine, tai nebuvo baimė būti paliestai, tai... Visai kas kita.
Vaikinas žiūrėjo į savo pirštus negirdėdamas apie uniformą ir tiesiog sučiaupdamas lūpas į vieną liniją. Ką daugiau galima sakyti, nebandė įeiti į jos gyvenimą, tapti to dalimi, bet tapo. Kai susiėsdavo neilgai trukus sulaukdavo jos su pyragu rankose, o jis tik kreivai nužvelgdavo atidarydamas iki galo duris. Ką daugiau daryti jei banšė jam reiškė gan daug, netgi pats pasiduodavo leisdamas užkasti karo kirvius iki kol jų vėl reikės... O prireikdavo gan dažnai, dabar tik atspardė žemes, bet supratus, jog nieko iš to nebus vėl uždėjo žemėmis. Tik po kiek laiko į galvą atėjo, jog ši atsiprašė už uniformą, todėl kilstelėjo akis merginos pusėn nužvelgdamas jos šlapius drabužius. Nežvelgė į merginą, bet kad ir kaip būtų norėjęs dėl to neužmestų nei vieno kandaus žodžio, netgi jei kas nors jam kąstų į rankas atrodo parodytum, jog nieko tokio.
- Uniforma velniai nematė, ne pirmas kartas kai būčiau sugadinęs, paskutinį kartą ją sudeginau, todėl... - Kiek vyptelėjo persibraukdamas atgal kiek varvančius plaukus bei papūsdamas lūpas. Nieko nebūtum galėjęs pavadinti baisesniu dalyku. Parišas sėdėjo žiūrėdamas į savo permerkusias kojas, jausdamas šaltį ir pakeldamas akis į šiek tiek žvaigždėtą dangų, kuriame po truputį atsirado ir daugiau žvaigždžių. Jo laimei, kad  nebuvo tamsu. - Mano alga didesnė už tavąją. Niekada gyvenime neimsiu pinigų, teks laikytis sau. - Ištarė vis dar nežiūrėdamas link merginos pusės. Galėjo pažvelgti kaip ji atrodo su šlapiais drabužiais, lyg sakytum tai šlapių marškinėlių konkursas, kuris būtų kuriamas pasižiūrėti kaip atrodo tavo krūtinė per šlapius drabužius ir prizą galėtum laimėti vien už tai, jog turi didelius papus.
Tik po kiek laiko jis teikėsi atsisukti merginos pusėn lyg nužvelgdamas ar viskas gerai. Nors... Jo mintyse atsirado visai kitas tikslas. Nei kiek nebuvo nenormalu, jog pagalvojo apie ją kaip moterį, kadangi Elander nebuvo negraži. Tiesiog jei žvelgtum į ją kaip į nepažįstamą merginą, galėtum apibūdinti kaip be galo dailią iki kol su ja nepasikalbi, nesužinai iš kokio molio yra drėbta ir neišklausai supuvusio charakterio. Gerai tai, kad Parišas nebuvo piktybinis ir dažnai kasdavo karo kirvius jiems dar neatsiradus rankose, dėl to kartais ir gaudavo pyrago, nereikdavo maisto gamintis pačiam kai užtekdavo paskambinti ir pasakyti, jog jam pakankamai atsibodo tos rietynės. Per tą laiką jis buvo galėjęs per ją įklimpti taip giliai, kad niekas niekada neiškrapštytų, bet tas nesveikas noras apsaugoti ją, nenumanė iš kur atėjo toks dalykas. Prunkštelėjo vos jos lūpas paliko žodžiai apie tai, kad ženklelis liko sveikas ir neištirpo. Jis ir pats necukrinis, vandens nelabai bijojo.
- Neliesk, dar įsidursi ir galėsi užmigt miegu kaip kokia miegančioji gražuolė. Aš tavęs nebučiuosiu. Išvis nebandysiu paliest. - Tarsi pridurdamas prie to kas nutiko susinėrė rankas kiek dramatiškai papurtydamas galvą ir nusukdamas veidą nuo merginos pusės tarsi ji būtų padariusi ką blogo. Bet pasakius, jog nebučiuos trumpam atsisuko nuo jos akių nuleisdamas žvilgsnį prie lūpų, bet taip, kad Ela nepastebėtų ir jam reiktų greitai nusisukti. Per tą akimirką spėjo pagalvoti, kad tikriausiai mirtų pabandęs... Bet nebandysi negyvensi.
Jis tikrai svarstė koks būtų jausmas jei kada nors. Tik dabar tikriausiai nusprendė, kad ne laikas ir toliau vaidino kiek užpykusį puodžiaus sūnų, kurį įžeidė princesė.
Džordanas nusimovė batus kiek bandydamas juos išgręžti. O ką kalbėti apie ant jo esančius rūbus. Nusitraukė tuos pačius marškinius dabar jau išgręždamas ir pasidėdamas šalimais.
- Šalta. - Tik tiek tarstelėjo jos pusėn. - Kodėl jūs banšės negalėtumėt būt tos, kur šilto, o ne mato kažką panašaus į ateitį ar ieško lavonų? - Daugiau retoriškai paklausė atsisukdamas šlapios merginos pusėn ir ją nužvelgdamas nuo galvos iki kojų. Nereikėjo taip elgtis, tačiau akys pačios krypo pasižiūrėti į tokį vaizdą. Žinoma ta prakeikta antelė ežere išgąsdino ir Džordanas akimis susirado ją tarsi bandytų susikoncentruoti ties kažkuo kitu, tam, kad nereiktų atsisukti Elander pusėn. Bet jam visai nesisekė.

_______________________________________________________________________________

“ We definitely come from the sea because our tears are salted and when we let them fall on the cheek of time, the sea within us that has always been there dribbles on our face. ”
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Sponsored content


RašytiTemos pavadinimas: Re: Pakrantė   

Atgal į viršų Go down
 
Pakrantė
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 12Pereiti prie : 1, 2  Next

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
 :: Ežeras-