Automobilių aikštelė/Įėjimas/Išėjimas

atvairavo savo mašiniuką čia, jau norėjo statyt į vietą arčiau įėjimo, bet pamatę ten tokį ledovą poršą nusprendė kad jo senukui jis nelygis ir šiaip lievai atrodys, tai pastatė jį kiek tolėliau prie senos kregždės, kurioje skalijo kažkoks žiūrkės dydžio ciucikas. išjungęs variklį per langą nusivaipė tam šuniui, porą kartų suurzgė ir netgi lyžtelėjo stiklą. tik gaila, kad jis negalėjo padaryt to grėsmingų akių reikalo, kuris priverčia tuos šunis cypti taip tarsi kątik praradus savo pasididžiavimus. žodžiu nusivylęs išlipo iš mašinos, nupėdino prie ledo arenos įėjimo ir ėmė laukti Malios.

Kadangi Maliai normalaus proto žmonės neleidžia sėsti už vairo ar teikiasi įteikti teises, merginai tenka sunki dalia šliaužt savo kojom, jau ir taip nušliaužotais šaligatviais. Rankose minkydama ištirpusį saldainį spartino žingsnį, nes čia su tokiu ėjimu, nesijautė, kad aplamai juda, rodos ten bobutės skrodė pro šonos vos ne kai blotai usainai. Tad paspartinus žingsnį už keliolikos minučių jau buvo vietoj, dar kiek pastybčiojus susirado akim žmogelį, kurio linkme ir pajudėjo. Atsiradusi prie pat Stailso apsikabino jį, bet taip lengvai, kad nesulinktų.

Stailsas iš neturėjimo ką veikt sumąstė pasifotkint prie to poršo. Užsistatė laikmatį, pasidėjo telefą ant šaligatvio krašto ir pradėjo visokiom pozom raitytis. Taip įsijautė, kad būtų jau ir Malia pražiopsojęs, bet vistik pastebėjo merginą ateinančią, tad bigom pasileido prie arenos įėjimo pakeliui paspirdamas ir savo "fotoaparatą", kurį vistik kažkaip sugraibė nuo žemės nespėjusį nušliuožt į kanalizaciją. žodžiu kaip visada ne be prošvaiščių pasiekęs savo tikslą visas pasitempė ir išsišiepė merginai jį apkabinus. tik nustebo, kad ši nesisveikina, gal jie čia dabar pradėjo telepatiškai bendraut, tipo next level, kai vienas kitą jau be žodžių supranta. šiltai ją apglėbė, o vėliau sumišo, ėmė sūpuotis ant kulnų, paikai šypsotis, o širdutė pradėjo spurdėti. nežinojo kaip čia nelopiškai pradėjus pokalbį.

Malia būdama daugiau nei žmogum, jautė, kas ten pas jį vyksta, bet to neparodė, nu nes pati lyg ir supranta, kad gali pasijust nejaukiai ar dar ką, nes vstk pati irgi panašiai elgiasi, krenta į glėbį kai dešra ant batono. Viskas ten jai buvo suprantama, dar kiek patapšnojus vaikinu per nugarą Malia taip jau ir atsitraukt norėjo, kad ir pasisveikint būtų galima ir panašiai, tad taip gražiai atlipino jį ir išspaudus plačiausiai šypseną, tai flegmiškai metė tokį,- sveiiikas,-ir pradėjo niuksėt galva.

-laaaabas. - nutesė nužvelgdamas Malia nuo galvos iki kojų. - nesušalsi ką? - kilstelėjo antakį nesugalvodamas kaip dar pratęst pokalbį. nu bet rimtai, atvarė išsiplikinus, vasara jai čia gal ar kaip suprast. - žygiuojam į vidų? pasiruošus išspardyt man subinę savo meistriškais čiuožimo sugebėjimais? - sukikeno ir džentelmeniškai atkišo Maliai parankę įsikibti.

Malia taip sutrikus nužvelgė save, pakilnojo pečius,-tai tikiuosi, kad ne,-taip tokiu tuščiu žvilgsniu, gal net labiau bukesniu tokiu apsidairė.-O jei sušalsim tai tu pakankamai apsirengęs,-taip gan rimtai klestelėjo galvą dar prieš tai nužvelgdama Stailsą.-jo,-nusišypsojo taip švelniai,-aš gimiau pasiruošus,-papūtus lūpas įsinėrė į jo parankę kita ranka dar patapšnodama per pačią jo ranką.

Išdidžiai įžingsniavo į vidų kaip kostiumuotas džentelmenas, besivedantis kartu damą.

išeina su Malia. - nori pėškom eiti ar patikėsi savo užpakalį mano mašinai ir nepakartojamiems vairavimo įgūdžiams? - kilstelėjo antakį.

Kadangi jos kojos dabar jai pasitikėjimo nesuteikė, ji paliko visą garbę ar kažką Stailso mašinai,-imam tavo,-taip nutylėjo nužvelgus jo aparatą,-mašiną,-taip dvejojančiai bet galų gale užbaigė sakinį.

- na jau, nepradėk. - nusijuokė. - nepatikėtum išgirdusi, kokia šita mažulė ištverminga. - pasakė žingsniuodamas per aikštelę ir atidarydamas merginai keleivio dureles.

-aš gi nieko nesakiau,-rankas kilstelėjus, nutipeno paskui stailsą ir įgrūdo savo plačiąją į jo automobilį.

apėjo iš kitos pusės, užkūrė varikliuką ir jie linksmai su dainele nudardėjo į Malios namučius.