Svetainė

Atėjusi čia su Kira padėjo piraga ant stalo, kuris buvo kambario viduje:
- Ką čia prisipirkai? - paklausė atsisukusi, nes pastebėjo, jog su maišu atėjo. - tikiuosi, jog ten zefyrai. - išsišiepė sukikendama.

Vos tik išgirdusi klausimą ji perėmė maišelį į vieną ranką ir pradėjo krauti daiktus ant stalelio, šalia Heteros pirkto pyrago, - Naa, žinau, kad sakei nepirkti, bet jei netyčia įsinorėtumėm, šampano, tavo taip norimų zefyrų, šokolado ir sausainių, - išsišiepusi ji suglamžė maišiuką ir numetė jį ant sofos atsisėsdama ir patogiau įsitaisydama, - Taigi, nuo ko pradėsi? - Nužvelgė stalą, kuris buvo nukrautas vaišėmis ir tuomet pakėlė akis į draugę

Hetera nusijuokė, kai pamatė ko Kira pripirkusi:
- gal pradedame nuo šokolado? - kilstelėjo antakį. - pirmiau maistas poto gėrimai. - dar kartą žvilgtelėjo į visas šias gėrybęs ant stalo. - tai štai kaip mes leidžiame biologijos pamoka. - palinkčioja. Prisiminusi, kad reikia tauriu, mergina greitai nulėkė prie sekcijos, kuri stovėjo prie kitos sienos per vidury. Atidariusi dureles akimis perbėgo skanuodama taurių buuvimo vietą. Radusi dvi greitai jas pagriebė ir su skudurėliu jos apvalė eidama prie stalo. Padėjos ant stalo ir išsidebė ant sofos.

- Gerai, o po to nekantrausiu paragauti tavo pirkto pyrago, kuris žiauriai skaniai atrodo, - apsilaižė lūpas ir nusijuokusi praplėšė šokoladą, palaužė gabaliukais ir pastūmė link Heteros, - Vaišinkis, - maloniai žvilgtelėjo į draugę ir kuomet ši atnešė taures, Kira nieko nebelaukė, paėmė šampano butelį į rankas ir saugiai jį atkimšo, pripylė gėrimo ir žvilgtelėjo į laikrodį, - Pati geriau biologijos pamoka ever, - nusijuokusi apsižvalgė ir jos akys užkliuvo už židinio, - Žinau, kvaila idėja, bet gal išeitų pasikepinti zefyrus ant ugnies? - paklaususi nužvelgė židinį, kuris buvo labai gražiai padarytas, visai svetainei suteikė jaukumo.

- sutarta. - nusišypsojo. Kirai atlaužus šokoladą, mergina patrynė rankomis ir nukniaukė vieną šokolado gabaliuką. - labai skanus. - palinkčioja galvele. - tikiuosi mokytoja nesupras kad mes kartu nusprendėme pabėgti. Taip įtartinai turėtų atrodyti. - sukikena nugriebdama antra šokolado gabalėlį. Išgirdusi jos pasiūlymą mergina išsišiepė. - manau tai puiki įdėja. - nulėkė prie židinio ir iš apačios ištraukė malkas, sumetė į židinį. Grįžo prie Kiros. - aš paruošiu zefyrus, o tu užkurk ugnį. - žiūrėjo į ją. - šalia židinio yra degimo skystis ir degtukai. Tik atsargiai pilk skysti, nes gali būti, kad bligai užsuktas ir gali išbėgti per daug. O paskui tiesiog degtuką įmesk. - nusišypsojo ir traukė zefyrus iš pakelio.

Išklausiusi visas draugės instrukcijas ji linktelėjo galva, - Gerai, - ir nuėjo prie židinio. Pamačiusi, kad Heath pridėjo užtektinai malkų, ji atsargiai paėmė į rankas degųjį skystį ir pripylė, jos manymu, pakankamai, paėmė milžinišką degtuką, brūkštelėjo juo į dėžutės šoną ir pasirodė maža liepsnelė. Kira nieko nelaukusi numetė jį į židinio vidų ir šiek tiek atsitraukė, kuomet iškarto atsirado didelė liepsna, apšvietusi visą kambarį. Tamsiaplaukė nė nepajuto kaip užsižiūrėjo į ugnį, tada pakėlė akis į nuotraukos rėmelį ant židinio, kurio stikle atsispindėjo jos oranžinės kitsunės akys. Papurčiusi galvą ji atsisuko į draugę ir grįžo prie sofos, - Regis, viskas gerai, - mestelėjo žvilgsnį į ugnį, bet neužsižiūrėjo per ilgai, - Na, jau buvai pasimatyme su tuo vaikinu? - nenorėdama per daug užsigalvoti, ji nukreipė temą link Heteros ir vėl atsisėdo, pirštais sugraibė gabalėlį šokolado ir įsimetė jį į burną.

Mergina jau buvo subadžiusi visus zefyrus ant vidutinio ilgio pagaliukų, kilstelėjo galvą į viršų ir pamatė, jog Kira jau atliko savo darbelį, čia tik Hetera tokia lėtapėdė. Išgirdusi draugės klausimą Hetera, net sustingo, ji nežinojo pasakoti Kirai ar ne kas įvyko tarp jos ir Theo. - buvau. - menkai šyptelėjo ir sudėjo visus subadytus zefyrus į lėkštę. - eime. - mostelėjo ranka židinio link, paimdama lėkštę ir pati nuėjo ir atsisėdo priešais židinį kur degė gan stipri liepsna. Ji buvo tokia šilta, mergina, net norėjo ją paliesti, bet suprato, kad nudegs stipriai.

Išgirdus teigiamą atsakymą dėl pasimatymo su Theo ji šyptelėjo, bet viduje kažkiek ir nerimavo, - Tai kaip sekėsi? - paklausė ir pažiūrėjo į draugės akis, kuriose įžvelgė kažkokį sumišimą ar sutrikimą, bet nepradėjo klausinėti kaip pašėlusi, tiesiog laukė, ką Hetera atsakys. Draugei ją pakvietus, Kira linktelėjo galva, prigriebė šokoladą ir sausainius, kad paskrudinus zefyrus galėtų, abi galėtų pasidaryti firminių 'sumuštinukų'. Tamsiaplaukė eidama link židinio sustojo kambario viduryje ir nežinojo, ką daryti, kadangi dėl ugnies šviesos Heath gali netyčia pamatyti josios oranžines akis. Prikandusi lūpą ji apsižvalgė kambaryje ir pamatė ant komodos numestus akinius nuo saulės, - Jei nieko prieš, aš pasiskolinsiu, - tarstelėjo blondinei ir užsidėjo juos ant nosies, - Man šiek tiek ašaroja akys dėl karštos ugnies šviesos, - žiauriai. geras. atmazas. Pagalvojo Kira, bet tikėjosi, jog draugė pasistengs suprasti ir nesigilins. Paėmusi į rankas vieną pagaliuką su zefyrais, iškėlė virš ugnies ir kaitino retkarčiais vis žvilgtelėdama į draugę. Kira iš dalies ją stebėjo, nes po vakarykščių spėlionių apie kitsune, Kira nenurims, kol neišsiaiškins iki galo.

- Am. Gerai, tiesiog puikiai. - mergina dirbtinai šyptelėjo Kirai ir nusuko veidą į laužą. Ji nenorėjo apie tai šnekėti, turbūt, kaip ir visi Kira būtų pradėję smerkti Hetera už jos klaidas, o gal taip tik buvo H kvaila nuomonė, gal būtų buvę visiškai kitaip, bet ji nerizikuos. Pamačiusi, jog Kira užsidėjo akinius nuo saulės mergina kilstelėjo antakį ir nusijuokė. - kam tau tie akiniais? - sukikeno, gan kvailai atrodė, kambaryje buvo pakankamai tamsu ir nėra girdėjusi, jog nuo mažo laužo kažkam akys taip ašarotų, kad net negalėtų pasėdėti priešais jį bent dešimt minučių. - nors nesvarbu. - suraukusi nosyte papurtė galvą ir atsisuko į laužą, kuriame liepsna šiek tiek per daug išsiplėtė, gal Kira buvo padauginusi degaus skysčio. Paėmusi pagaliuką su zefyrais iš lėkštutės, Hetera iškėlė ranką šiek tiek toliau nuo ugnies, kad neužsidegtų, žiūrėjo kaip zefyras apkepinėjo taip sakant. Iškepus zefyrams mergina greita sucackino jas į burną, truputi susiraukė, nes buvo karštokį, bet nieko. Mostelėjo ranka Kirai, kad prisijungtų.

Kira, žinoma, jautė, kad draugė nenori pasakotis, kadangi toks atsakymas tikrai nėra jos pobūdžio, šiaip Heath būtų išklojusi visas detales, bet dabar buvo beveik kurtinanti tyla, kuri reiškė, kad bent dabar tamsiaplaukei nevalia klausinėti apie josios pasimatymą. Mergina tik tikėjosi, jog Theo nebūtų nieko išpliurpęs ar leptelėjęs apie secret things, - Amm.. - išgirdusi jos klausimą, Kira susimėtė ir dabar naršė po savo smegeninę galvodama, ką dar pridėti prie to nevykusio atmazo. Nors po trumpo laiko išgirsti šviesiaplaukės žodžiai, jog šiai nesvarbu, atrodo, kad numetė jai akmenį nuo širdies, Yukimura žaismingai nusijuokė ir žiūrėjo, kaip draugė valgo savo zefyriuką, kuris aiškiai buvo per karštas dėti į burną. Pastebėjusi, kad jos skanėstas dar ne visai iškepęs, Kira sukišo jį giliau į ugnį, kad šis greičiau apskrustų, bet tai buvo labai neapgalvotas veiksmas. Zefyras užsidegė, o ji nežinodama, ką daryti pradėjo mosikuoti pagaliuku ir žvelgė į Heterą sumišusiu žvilgsniu.

Kirai pradėjus mosikuoti zefyrų, Hetera susiraukė iš išgąsčio ir kelis kartus garsiai surėkė:
- Mesk jį, mesk jį! - pradėjo šaukti draugei, bet neiškentusi mergina trenkė draugei per ranką taip, kad pagaliukas su užsidegusiu zefyru nukrito ant grindų, kurios buvo dengtos kilimine danga. Tai dar labiau pablogino padėti, nes po truputi kilimas pradėjo degti. Hetera greitai atsistojo ir lėkė prie krėslo pagriebti kokį užtiesalą, kad užgesinti liepsną, kuri lėtai plėtėsi, tačiau turbūt buvo ne Heteros diena, nes jai bėgant ji su koja užkliudė degiojo skysčio buteliuką, kuris nuvirto, mergina greitai atsisuko pasižiūrėti, kamštukas jau buvo nukritęs, skystis greitai išsiliejo, o ugnis staigiai užsiblėskė. - Kira traukis! - surėkė Hetera. Ugnis greitai plito kiliminės dangos pagalbą. Hetera nulėkė prie krėslo ir pagriebė užtiesalo, kurio ji siekė iš pat pradžių, ji bandė juo dengti ugnį, gesinti, tačiau medžiaga turbūt buvo per plona ir greitai užsiliepsnojo, mergina klykdama metė užtiesalą į ugnį ir lėtais žingsniai ėjo atbulon link sienos.

Greitai nesusivokusi, kas vyksta ji tik pajuto Heteros kirtį per ranką ir aiktelėjo, bet nebuvo laiko piktai dėbsoti į draugę, nes ši netyčia užkliudė degiojo skysčio buteliuką, kuris žiauriai pablogino padėtį. Dabar jau paprastas pledas nebeužgesins tokios didelės liepsnos. Vos tik Kira išgirdo savo vardą, ji suvokė, kad sėdi ten, kur jau pradėjo plėstis ugnis. Ji pašoko nuo žemės ir prilėkė prie blondinės, kuri jau traukėsi atatupstomis. Tamsiaplaukė budriai apsižvalgė kambaryje, bet nematė nei vandens purkštuvų, nei gesintuvo, o kuo merginos labiau spietėsi į kampą, tuo sunkiau darėsi palikti patalpą. Yukimura nežinojo, ką daryti, jos galios tik dar labiau padidintų ugnį, o valdyti ugnies ši tikrai nemokėjo. Sumišusiu žvilgsniu pasižiūrėjo į pusseserę, kuriai tikriausiai buvo šimtą kartų baisiau negu Kirai, - Ką daryti?! - ji mestelėjo žvilgsnį į langą, prilėkė prie jo ir bandė atidaryti, bet šis nesijudino it būtų užsikirtęs.

Prilėkus Kirai, mergina atsisuko į ją sumišusiu žvilgsniu. Hetera buvo siaubingai išsigandusi, ji nežinojo ką daryti, tuo labiau nežinojo ką atsakyti Kirai. Pamačiusi jog jos pusseserė prilėkė prie lango ji jau jautė, kad gali išsilaisvinti, bet kaip sakomas "bėda po vieną nevaikšto", langas nesijudino. Mergina prisiglaudusi prie sienos suprato, kad jau pabėgti nebegali, ugnis ją apsupo iš visų pusių. Hetera lėtai slydo kambario siena, jos akyse kaupėsi ašaros:
- Bėk Kira!  - šaukdama pirštu rodė į duris, kurios buvo netoli lango, iki ten ugnis dar nebuvo "nukeliavusi". Hetera vos matėsi per ugnį, ji buvo labai aukšta ir tikrai nepermatoma (LOL). Hetera sėdėdama ant žemės stebėjo, kaip ugnis greitai judėjo link jos, saugioje vietoje darėsi ankšta, nebuvo kur kojų dėti. Ji stipriai sumerkė akis, nenorėjo matyti kas bus toliau. Tačiau praėjo keletą minučių ir mergina nesijautė sužeista, atvirkščiai - ji jautėsi saugi. Lėtai atmerkusi akis pirmiausia ji pagalvojo, kad ji turbūt pragare. Jos visas kūnas degė, bet tikrai jos nežalojo, atrodė labiau, kad saugotu. Hetera nesuprato kas vyksta, ji galvojo, kad ji sapnuoja. Ji lėtai pakilo nuo žemės ir žiūrėjo sau į delnus, kurie lyg siurbė liepsna esančia aplink ją. Šviesiaplaukė pasijuto taip, lyg žinodama ką ji daro, lėtai rankas patraukė į šalis ir lėtais žingsniais ėjo į priekį. Ji stebėjo kas vyksta aplinkui ją, liepsnos vos ne "sekė" ją ir joje dingo, tai vyko tol, kol nieko nebeliko aplinkui kas grėstu merginoms. Heteros rankas šiek tiek drebėjo, ji lėtai pakėlė galvą ir metė žvilgsnį į Kirą, kuri turbūt buvo taip pat šokiruota, kaip ir Hetera. Žiūrint jai į pusseserė jos akių spalva trumpam pasikeitė į oranžinę spalvą.

- Niekur aš neisiu, nekvailiok! - riktelėjo Heterai ir pačios merginos akyse pradėjo tvenktis ašaros, nes liepsnos žaibiškai artėjo link draugės. Kira lengvai galėjo pabėgti, bet nė vienai sekundei jai nebuvo šovusi tokia kvaila mintis į galvą, ji niekuomet nepaliks brangaus žmogaus vieno, kad ir kokia būtų siaubinga ir galbūt be išsigelbėjimo situacija. Tuo metu pasidarė labai sunku kvėpuoti, atrodė, kad kiekvienas įkvėptas oro gurkšnis drasko plaučius. Yukimura užsikosėjo ir užsidengė burną ranka - Hetera! - tamsiaplaukė suklykė pusseserės vardą, ji nebegalėjo matyti jos per be galo dideles liepsnas, kurių liežuvėliai jau buvo pradėję liesti ir pačią Kirą. Dabar ji jau verkė, nes nežinojo, ką padaryti, neturėjo reikiamų galių ar paprasčiausių žmogiškų dalykėlių, kurie padėtų numalšinti šį prakeiktą gaisrą. Mergina staiga susmuko ant kelių, ji suvokė, kad jei ir išliktų gyva, kaltintų save visą likusį gyvenimą, kad nesugebėjo išgelbėti savo artimos ir labai geros draugės. Visi kartotų, kad tai ne jos kaltė, o tamsiaplaukė tik nuleistų akis ir prisimintų beviltišką Heather riksmą, kurį užgožė liepsnojanti patalpa. Kira staiga išniro iš savo apmąstymų, nes pamatė tai, ko tikriausiai nebesitikėjo išvysti. Tai buvo Hetera, ji.. Atrodė lyg ji siurbtų visą liepsną į save. Nors blondinė to ir nematė, bet Kira pagaliau regėjo lapės pavidalą, kuris liepsnojo aplink visą jos kūną. Šios akys pradėjo švytėti oranžine spalva, o ant K veido atsirado šypsena. Ji sugraibė rankomis žemę ir atsistojo. Dabar kaip niekada džiaugėsi, jog Heath atrado savo galias ir kad ji iš viso pasirodė esanti kitsunė. Ji išgelbėjo ne tik savo, bet ir pačios Kiros gyvybė, - O dieve, - sukuždėjo, - prilėkė prie šviesiaplaukės ir apkabino ją, - Tu tikriausiai esi pasimetusi, bet aš tau galiu viską paaiškinti, - tarstelėjo atsitraukusi ir žvelgė jai į akis, kuriose dabar matė tiek nežinios, tiek daug nesupratimo, o pati Kira taip norėjo jai viską kuo greičiau paaiškinti, kadangi dabar H priminė jai save, tada, kai tik viskas prasidėjo.

Kirai apkabinus Heterą, ji lėtai rankomis prispaudė ją šalia savęs, mergina gyliai kvėpavo pro burną, ji jautėsi išsukusi. - kaip tu gali kažką tokio paaiškinti? - atsitraukusi nuo jos žiūrėjo į ją surauktu žvilgsniu. - čia kažkoks absurdas, tai neįmanoma. - nusisuko nuo jos ir žiūrėjo sau į delnus, kurie drebėjo, kaip perkūnas žino kas. Mergina jautėsi išsigandusi ir pasimetusi, ji nesuprato kas įvyko. - čia gal kažkoks apsėdimas kokio demono.. - atsuko į ją.

Ji suėmė pusseserės drebančias rankas su tikslu, kad ši apsiramintų, - Tau viskas gerai, - įtikinamai pažvelgė jai į akis, kurios dabar jau buvo įprastos spalvos ir giliai įkvėpė. Kažkam paaiškinti viską, ką žino ji.. Siaubinga. Juk Kira viską sužinojo ne iš karto, su laiku, o čia bus toks didelis mindblow, - Čia ne joks apsėdimas, dabar paprašysiu tavęs įdėmiai klausytis ir nesijuokti, nes ką aš šnekėsiu, prižadu, kad viskas yra tiesa, - paleidusi jos rankas mergina apsižvalgė kambaryje, kuris buvo toks apdegintas, kad pati Kira nė nenumanė, kaip Heath pasiaiškins tėvams, - Gerai. Tu esi kaip ir aš, kitsunė, - ji vyptelėjo lūpa, tai tikrai sunkiau, negu ji manė, - Tu esi pusseserė iš mano motinos pusės, aš tai paveldėjau iš jos, todėl kaip suprantu, yra didelė tikimybė, kad tai bėgo ir vieno iš tavo tėvų kraujyje, - atsidususi ji nusuko žvilgsnį, nežinojo, ką daugiau pasakoti, bet šiandienai tikriausiai pakaks tik apie ją pačią, - Tik prašau neišsigąsk, - priėjusi prie aukšto šviestuvo ji priglaudė ranką prie lemputės ir iš jos ištraukė elektrą, ji susigėrė Kirai į kūną, o šios akys pradėjo švytėti oranžine spalva, - Kitsunės gali būti įvairios, pavyzdžiui aš esu griaustinio kitsunė, na, o tu, kaip jau pastebėjai, esi ugnies kitsunė, - kuomet sakai tai garsiai nieko nežinančiam žmogui, tai skamba kaip iš proto išsikrausčiusio individo žodžiai, - Žinau, kad tai skamba beprotiškai, bet privalai manimi patikėti ir negali niekam to pasakoti, - akimis, pilnomis vilties ji pažvelgė į Heterą, kuri tikrai buvo sumišusi, - Yra ir kitokių antgamtiškų būtybių, bet kol kas tau užteks žinoti ir tiek, - atsidususi Kira susinėrė rankas ant krūtinės, - Tik žinok, kad su galia visuomet ateina ir dideli pavojai, - pasakė tai, ką šiai kartojo motina. Iš pradžių buvo gan sunku viską suvaldyti, bet su laiku Kira sau mintyse pasižadėjo, kad padės Heath ir apsaugos ją nuo visko.

Mergina jau tikėjosi išgirsti paaiškinimą visam šiam absurdui, jos veide jau net šypsena buvo pasirodžiusi, bet išgirdusi vien žodį "kitsunė", merginos veide vos ne gailestis pasirodė Kirai. - kiek laiko skaitai tas fantastines knygas? - susirūpino mergina, net pavadinimas panašus į kokį japoniška filmuką. - man realiau skamba apsėdimas, negu kažkokios tavo išgalvotos kitsunės. - pavartė akis. - aš nesuprantu kas man darosi, o tu man į galvą kažkokį šlamštą dedi. - šiek tiek pakėlė balsą, Hetera galvojo, kad jos pusseserė darkosi iš jos. Mergina įdėmiai stebėjo Kiros judesius, galvojo kokia nesąmonė ji dar gali iškrėsti, bet pasirodė tose istorijose yra tiesos. - o dieve. - mergina gyliai įkvėpė, nes jautė jog galva po truputi svaigti pradėjo. - Kira... - ji nuleido akis ir, net nespėjus jai pabaigti sakinį mergina iškrito prarasdama sąmonę.

Ji tik atsiduso ir pažvelgė į Heterą, kuri aiškiai niekuo netikėjo, nors juk ši pussesere tikrai pasitiki, taigi, tai tikriausiai buvo visko neigimas, nes viskas, kas dabar įvyko, turėjo kažkokį paaiškinimą, na, o demonai, nebuvo vienas iš jų, - Aš tau nemeluoju, jei nori, galime susitikti su mano mama, ji tau viską paaiškins, nes tu viena negali su visu tuo tvarkytis, - Kira susiėmė už galvos, tai buvo tikrai sunkiau, negu ji manė. Paaiškinti kažkam, gyvenusiam normalų, ramų gyvenimą kažką tokio.. Tamsiaplaukė nė kiek nepyko ant Heath, juk tai skamba kaip paistalai, bet šiek tiek niršo ant savęs, kad nesugebėjo šios pakankamai įtikinti, - Heather! - riktelėjo, kuomet ji susirangė ant grindų. Ši iškarto puolė ant kelių ir su dviem pirštais bandė užčiuopti pulsą, kuris, regis, buvo normalus. Tikriausiai išgąstis ir visas šis nutikimas susuko blondinei galvą, - Atsipeikėk, prašau, - žvelgė į draugę, kuri tikriausiai jos negirdėjo. Plekštelėjo per veidą pora kartų ir tikėjosi, kad ji pramerks akis. Tam nepadėjus, Kira nuėjo į virtuvę, atsirado vaistinėlę, paėmė amoniako ir juo sušlapino kažkokią skiautę. Atlėkusi ji vėl puolė prie Heath ir prikišo tą skiautę jai prie nosies tikėdamasi geriausio.

Mergina pasipurtė į šonus ir lėtai atmerkė akis, priešais save matė Kirą, kuri kišo jai kažkokia servėtka palei nosį:
- Kas buvo? - ji pridėjo delną sau prie kaktos ir lėtai atsisėdo. Papurtė galvą. - tu net neįsivaizduoji, kokį sapną sapnavau. - sukikeno sau panosei. - mes kepėmės zefyrus ir tavo zefyras užsidegė, aš ji numečiau ant žemės, tada viskas užsidegė ir aš pradėjau siurbti tą ugnį. - mergina pasakojo juokdamasi, ji išties tikėjo, kad sapnavo, bet nuleidusi akis į grindis pamatė apdegusi kilimą. - arba taip nebuvo sapnas.. - jos veide šypsena greitai dingo, ji gyliai atsiduso.

Kira apsidžiaugė, kad ji atsigavo, bet vos jai pradėjus pasakoti apie 'sapną', iš tamsiaplaukės veido dingo šypsena. Ji atsiduso ir apgailestaudama pažvelgė į blondę, - Tai nebuvo sapnas, Hetera, - rimtai pasakė ir pridėjo savo ranką jai prie kaktos, regis, temperatūra normali ir veidas neišbalęs. Tai tikriausiai ir buvo susikaupęs stresas ir per daug naujienų vienu metu, kurios yra neįtikėtinos, - Prašau, leisk man tau padėti, - žvelgė tiesiai jai į akis ir viduje meldėsi, kad tik ji susiprotėtų

Hetera lėtai pasuko galvą link Kiros. - kaip tu man gali padėti? Kaip man šito atsikratyti? - šiek tiek pakėlusi balsu šnekėjo. Mergina vis dar nesuprato kas vyksta. Viena minutę ji mato kaip ji pati siurbia ugnį, o kitą minutę Kira rodo kaip išsiurbia elektrą iš jos lemputės. - kas aš? - sumišusiu balsu pasižiūrėjo į pusseserė, akyse matėsi, kad net ašaros kaupiasi.

Ji atsiduso ir apsižvalgė aplinkui. Merginos buvo tik dviese ir daugiau niekas negalėjo padėti Heterai tik pati Kira, - Tu to neatsikratysi, nes tai yra tavo kraujyje. Tu esi kitsune, - ji pakartojo žvelgdama į šviesiaplaukės sumišusias akis, - Viskas, ką pasakojau, yra tiesa, - linkteli galva tai užtikrindama, - Tiesiog reikia mokytis susivaldyti, nes jeigu sugebėjai susiurbti ugnį, reiškia, kad galėsi ją ir skleisti, - ji matė šios sumišusį žvilgsnį, ašaras akyse, - Aš tau padėsiu su viskuo susitvarkyti, nesijaudink, - spūstelėjo ranka jos petį ir šiaip ne taip šyptelėjo, - Tik pasakyk, kad pasitiki manimi, prašau, - pusbalsiu tarstelėjo ir apžiūrėjo apdegusį kambarį, Kira susivokė, kad tikriausiai reikės pasakyti, jog kilo gaisras, o ugniagesiai jas išgelbėjo.

Heterai vėl išgirtus tuos žodžius susisuko galva. Ji pati nesuprato kodėl, gal tai buvo todėl, nes ji tikėjo viskuo kas gali būti moksliškai paaiškinta, ji buvo įsitikinusi, kad tai neįmanoma paaiškinti. Mergina prisiminė vaizdus iš savo vaikystės, tai buvo graži vasaros dieną, Hetera su šeima ilsėjosi miške, ji pamena, kai jos mamai prieš užkuriant laužą ji paprašė šviesiaplaukės nusisukti, ji nusisuko, bet mergina buvo per daug smalsi, tad ji atsisuko, jos mama uždegė laužą atviru delnu, bet šį dalyką Hetera buvo pamiršusi. Dabar ji prisiminė, prisiminė visus tuos vaizdus, kuriais ji netikėjo. Ji žvilgtelėjo dar syki į savo delnus ir vieną delną tvirtai prispaudė prie žemės, ji gyliai įkvėpė oro ir iškvėpė, ji juto, kaip po jos delnu temperatūrą kylą ir suprato, kad tai ne sapnas o realybė. Pakėlusi delną nuo grindų, buvo likusi išdeginta jos rankų žymė, ji atsisuko į Kirą. - aš pasitikiu tavimi. - ramiu veidu linkelėjo. Hetera jau buvo visiškai nusiraminusi ir suprato, kad po šios dienos, jos gyvenimas pasikeitė.

Ši stebėjo draugę, matė, kad ji buvo susimąsčiusi, klajojo giliausiuose savo pasąmonės kampeliuose. Pamažu iš šviesiaplaukės akių dingo sumišimas, žvilgsnis tapo aiškus, kiek ramesnis ir supratingas. Išgirdus tuos tris žodžius iš Heteros lūpų, tamsiaplaukė pajuto, kaip visas stresas atslūgsta. Galiausiai po įvairiausių įtikinėjimų Kirai pavyko priversti pusseserę patikėti. Patikėti kažkuo, apie ką rašoma tik pasakų knygose ar rodoma fantastiniuose filmuose. Labai sunku priimti viską vienu metu, kuomet dar prieš kelias sekundes buvai paprasta paauglė, kurios didžiausias rūpestis, tai kuo rytoj apsirengti, o dabar.. Dabar visa tai tik 'gėlytės' palyginus, su tuo, kas laukia Heath.
Kira atsiduso su palengvėjimu ir prisivertė šiek tiek atsiplėšti nuo visų tų antgamtiškų minčių, dėl kurių įtampa tvyrojo ore. Bet tai nebuvo vienintelis dalykas tvyrojantis ore. Svetainėje galėjai užuosti degėsių kvapą, ir  išvysti nemalonius vaizdus, - Kaip pasiaiškinsime tavo tėvams? - prikandusi lūpą ji svarstė, ką patarti draugei, bet jos galva buvo tuščia. Kira nežinojo ar Heather pasiruošusi papasakoti tėvams tikrąją priežastį, kodėl jų svetainė dabar buvo tik viena, didelė, išdegusi ir suniokota patalpa.