Miegamasis

...

Kodėl jis atsivedė merginą į kambarį? Pats nežino.. Tikisi, kad nepasijus nejaukiai, kad vos ne iš karto čia į miegamąjį atitempė. Viskas buvo ne taip, tiesiog vaikino namai, kaip čia gražiau.. Tikra bardakynė. Tik atvyko, dar nespėjo visko sudelioti į vietas. Miegamasis turbūt buvo pati tvarkingiausia vieta, na jeigu nekreipti dėmesio į drabužius, kurie buvo sumesti ant kėdės atlošo iš vis būtų super. Ant darbo stalo buvo padėta didžiulė lenta su įvairiais vardais, tai buvo pavardės tų žmonių, kurie buvo vilkolakiai, žinoma, jie dabar jau negyvi. Lentoje buvo virš šimto penkiasdešimt pavardžių. Lėtai paleido Sofijos ranką ir nuėjo prie stalo ant kurio užmetė savo tašę. Trumpam pakėlė galvą į savo lentą ir pagalvojo, jog geriau mergina šito nematytų, nereikia klausimų į kuriuos nežino, kaip reiktu atsakyti. Radęs ant kėdės užtiesalą, tiesiog užmetė jį ant viršaus, kad neatrodytų taip įtartinai. - prisėsk. - parodė ranka į lovą, atsisukęs į ją.

Tiesa jai buvo kiek keistoka, kad vaikinas ją iš kart nusivedė į miegamąjį, tačiau eidama pro namus, pastebėjo, kad daugumoj kambarių baldai buvo vis dar supakuoti, o dėžės irgi neiškrautos, tad supratusi, kame reikalas tiesiog šypsojosi. Jos namai turbūt mėnesį taip atrodytu, nes Sophia yra garsi atidėliojimu, o vienai visgi tingisi viską iškraudinėti, tad tai buvo dar vienas dalykas, kas siejo šiuos du žmogelius. Įžengusi į gan tvarkinga miegamąjį Soph pasižvalgė ir pastebėjusi lentą ant stalo su vardais nustebusiai kilstelėjo antakiukus viršun. Ji seniau nebuvo pastebėjusi nieko panašaus, tad dabar jai buvo įdomu ką jis čia žymisi. Tačiau jam uždėjus krepšį su užtieselu nieko neįtarė ir tiesiog klestelėjo ant sofos, ir nepraėjus keliom sekundėm nukrito ant nugaros ištiesdama rankas virš galvos ir išsiriesdama taip pasiraižydama,- uhhhh... pagaliau patogi lova, miegojimas mašinoje nelabai patogus,- nusijuokusi palinksėjo ir pažvelgusi į vaikinuką, pusiau atsisėdo, pasiremdama alkūnėmis į lovą ir susikeldama koją ant kojos

Išsišiepė merginai atsigulus ant lovos. - aš tuoj. - sugriebė maikę su džinsais, kurie gulėjo užmesti ant kėdės. - tik persirengsiu. - kilstelėjęs maikę šyptelėjo ir nuėjo į kambario galą, kur buvo maža vonia. Įėjęs į kambariuko vidų vos privėrė duris. Iš lėto nusivilko maikę ir džinsus su kuriais pravaikščiojo visą dieną ir tikrai gan priprakaitavo, vien nešant tą krepšą su keturiolika kilogramų sveriančiu BARRETT'u. Papurčius jam kelnes iškrito dėklai su peiliais, kurie buvo mirkyti kurpelėje. Suraukęs veidą tikėjosi, jog Sofija labai neatkreipė dėmesio, greitai surinko viską ir sudėjo į stalčiuką, kuris buvo po kriauklę. Sudrėkino rankas ir porą kartų perbraukė per savo plaukus, apsiprausė truputi veidą ir nusišluostė su rankšluosčiu. Užsidėjo kita švaria maikę ir švarius džinsus. Išėjęs iš vonios pajudėjo Sofijos link, atsisėdo šalia jos ir uždėjo ranką ant jos kėlėno ir nusišypsojo. - tai ką turi papasakoti? - kilstelėjo antakį.

-žinoma,- paprašyta palaukti mirktelėjo, ir jam nuėlus į vonią, Sophia pasinaudojo tuo plyšeliu nužvelgė vyruką, kuris pasirodo per tą laiką dar labiau išgražėjo, čia turbūt ji vienintelė kuri nepasikeitė po paskutinio jų susitikimo. Truputi pavarvinusi seilę, nusisuko, nenorėdama būti prigauta, bet išgirdusi kažko nukrentančio garsą greit pažvelgė atgal ir pastebėjusi kažką, ką Jonathon greit paslėpė primerkė akeles. Buvo tikrai įdomu, kas ten galėtu būti, kad reiktu taip greitai slėpti, bet tai ji išsiaiškins vėliau, radusi progą. Jonathan pagaliau grįžus ir prisėdus prie jos, bei uždėjus delną ant jos kėlėnio, Shay mielai nusišypsojo ir su rankele suėmusi vyruko petį jį truktelėjo link savęs, kad šis prigultu šalia,- na pirmiausia tai norėčiau išgirsti kaip Tau sekėsi visą tą laiką, na, kol nebuvau ,- mielai nusišypsojusi tarė ,- nes aš neturiu ką ir daug pasakoti, daug keliavau, nieko gero nesutikau, ir visą laiką galvojau apie tave,- gūžteltėjusi petukais šyptelėjo perbraukdama pirštukais per J. plaukus

Truktelėtas prigulė šalia ir išsišiepė. Sulenkęs ranką per alkūnę, atrėmė galvą. - kaip sekėsi? - kilstelėjo antakį. - buvo siaubinga. - prikando apatinę lūpą. "Siaubinga" nebuvo tinkamas žodis, kuris apibūdintu Džonotano savijauta per visą tą laiką, kol Sofija buvo dingusi. Atsigulęs ant nugaros, sumetė rankas į šonus ir gyliai įkvėpė oro. - kai atsikeldavau galvodavau apie tave, kai eidavau miegoti galvodavau apie tave, kai atsikeldavau vidury nakties.. Galvodavau apie tave. - pats sau šyptelėjo. Tokie dažni galvojimai apie šią šviesiaplaukė varė Džonotaną iš proto, jis negalėjo susikaupti, nei medžioklėje, nei kažkur kitur, buvo labai sunku susitelkti į kitus svarbius dalykus, todėl jis ir paliko Meksiką. - kai tu išvykai.. Aš galvojau, kad kažką ne taip padariau.. Gal įžeidžiau, gal dar kažkas.. Visados galvojau, jog tai mano kaltė.. - pasuko galvą į ją. - Sofija.. Aš pakvaišęs dėl tavęs. - rimtu balsu pasakė. - ir nebe manau, jog tai normalu. - pats nusijuokia. Pasisukęs pirštais perbraukė per jos veidelį. - pasiilgau tavęs.. - šyptelėjo. Vaikino širdies ritmas vėl padažnėjo. Matyti vėl šios merginos akis, nuostabia šypsena, vedė Džonotaną iš proto.

Išgirdusi, kaip šis kankinosi, varomas iš proto dėl minčių apie ją, ir tas kaltės jausmas, net Sophia pasijuto vėl kalta, kad paliko jį nežinioje, ir dingo tokiam ilgam laikotarpiui. PAti jautėsi kalta, tad dabar tas jausmas tik sustiprėjo, mat suprato kokia bjauri savijauta, galvoti, kad kažką ne to padarei ir kažkam dabar yra dėl to blogai. -atleisk, mielasis, kad taip negražiai pasielgiau, tikrai ne dėl tavo kaltės išvykau, tu tobulas,- mielai šyptelėjusi mirktelėjo vyrukui. Taip bandydama jį nuraminti,- žinai, man buvo tas pats, kiekvieną dieną prisimindavau tave, o apie naktinius košmarus, geriau patylėsiu,- tyliai sukikenusi plačiai nusišypsojo. Šiam prisipažinus, kad jis yra dėl jos pakvaišęs ir pati surimtėjo visko išklausydama,- na tada, mes kartu galime pabūti pakvaišusiais,- šėlmiškai šyptelėjusi pakilnojo antakiukus ir kiek pasikėlusi, bei pusiau užgulusi vyruką, švelniai pabučiavo jį į lūpų kamputį,- ir aš tavęs pasiilgau, netgi per daug, kad dabar tave kadanors paleisčiau,- pakilnojusi antakiukus suėmė į savo delnus vyruko veidą ir pažvelgė jam tiesiai į akis,- tikiuosi neturi gerbėjų, nes greit jas atmušiu,- tokiu velniukišu šypsnių apdovanojusi vyruką žybtelėjo akytėmis.

Išgirdęs komplimentą išsišiepė. - na jau ačiū, ačiū. - Sofijai truputi užgulus jį ir dar gavus na šiokį tokį pakštelėjimą, vaikino veide atsirado laimės šypsnis. - tai nepaleisk. - rimta veido išraišką pasakė. Jeigu jis vėl jos netektu, turbūt proto netektu. - tikrai jokių gerbėjų nėra. - rankomis suėmė jai už liemens ir užsimetė jai ant savęs. Prikandęs apatinę lūpą švelniai ranka perbraukė per jos šviesius plaukus. - visus šiuos metus praleidau vienas arba su.. giminėm. - vos neištarė, kad daug laiko praleido su savo būriu, kuriais medžiodavo Meksikoje. Jis nenorėjo, kad Sofija kažką žinotų apie šio "laisvalaikio leidimą". Ne visoms merginoms tai suprasti ir Džonotanas buvo įsitikinęs, kad šioji jo nesuprastu ir galu gale vėl paliktu su plyštančia širdimi. - tau reikėjo mane pasiimti su savimi kartu. - meiliai žiūrėjo į jos mėlynas akis ir šyptelėjo. - turi pačias gražiausias akis pasaulyje.. - kai žiūrėdavo į jos akis, Džonotanas tiesiogine to žodžio prasme, jose paskęsdavo.

-ir nepaleisiu,- nusijuokusi mirktelėjo ir šiam ją pasiguldžius ant savęs, ji apsižergė vyruką ir pasirėmusi rankomis į lovą žaidė su vyruko plaukais,- žiūrėk tu man, nes jom bus nepyragai,- parodžiusi jam liežuvį sukikeno ir šiam kiek pastrigus ties paskutiniu žodžiu, Sophia primerkė akytes, mat suprato, kad šis kažką slepia, ir įtarimai su kiekvienu momentu vis didėjo,- nejaugi?- klausiamai kilstelėjusi antakiuką paklausė, taip suteikdama glimybę pasitaisyti ir pasakyti tiesą, nes kai ji sužinos, tai tikrai nebus pats geriausias ir mieliausias pokalbis. Sophia žinoma iš pradžių gan sunkiai priimtu naujienas, bet visgi tektu susitaikyti, gi jei nori būti su mylimu žmogumi, jį turi priimti su visom keistenybėm ir privalumais. Nors sužinant, kad yra mistinių butybių, kurias Jonathan žudo, neįeina į keistenybių sarašą.- reikėjo, bet nepasiėmiau ir manau tau buvo įdomiau ir naudingiau likti su šeima,- liūdnai šyptelėjusi nudelbė akeles,- gi reikia naudotis kiekviena akimirka, nes nežinai kada juos prarasi,- liūdnai pridūrusi atsiduso. Gi negalėjo dar ir dėl savanaudiškų paskatų jį pasiimti kartu, taip jį atsikiriant nuo šeimos. - melagis,- nusijuokusi kumštelėjo į Jonathan petį, ji visada susinepatogindavo gaudama komplimentą, o jos skruostukus papuošė rausvumas.

Papurtė galvą, kad jai būtų sunkiau žaisti ir šyptelėjo parodydamas baltus dantukus. Iškišus jai liežuvį sukando dantis. - nukąsiu. - pagrasino nusijuokdamas. Vaikinas matė Sofijos veide, jog šiek tiek išsidavė, tačiau tiesos jis negalėjo sakyti. - naa, giminėm turėjau omeny teta ir tėčiu. Beveik su niekuo nebuvau. - kilstelėjo pečius į viršų nusišypsodamas. Džonotanas nenorėjai meluoti šviesiaplaukei, bet jis neturėjo kito pasirinkimo, jeigu nori ją apsaugoti, jis turi tai daryti, nors ir žinojo to pasekmes. - joo.. tikrai labai įdomus buvo. - sarkastiškai pasakė, kad merginai dingtu įtarimai. - teta Arya kepdavo sausainius ir niekur neišleisdavo kol nesuvalgydavau. - nusijuokia. Vienintelis dalykas ką teta Arya duodavo Džononatui, tai buvo ką tik pagamintos sidabrinės kulkos, nelabai galima palaikyti sausainiais. Sofijai užsiminus apie praradimą jis švelniai rankomis suėmė už jos šviesaus veidelio. - negalvok apie tai. Galvok apie dabar. - švelniai pirštais braukė per jos skruostus. Vaikinas žino ką reiškia prarasti artimus žmones. Prarado savo mama būdamas dar visai mažas, stebėjo, kaip jo namą sugriebė liepsna ir sunaikino visą iki pat pamatų. Gavęs smūgį į petį susiraukė. - aah.. - apsimetė, kad skauda, bet greitai išsišiepė. - švelnus kumštelėjimas, nuo švelnios mergaitės. - nusijuokė.

-nejudėėėėėėk,- tokiu vaikiškai piktu balseliu numykė papūstadama lūpas, jai visada patikdavo lysti prie jo plaukų, bet vieną kartą gavo per nagus, kad pradėjo pynti kasytę. Dar specialiai parodė liežuvį ir paslėpė greit jį, kol šis nespėjo įvykdyti savo pažado,- nebijau,- nusijuokusi pasimaivė,- uhhh... sausainiai, kad mane kas jais nušertu, - sukikenusi nekaltai nusišypsojo. Jau senokai buvo pas savo mylimą močiutę, tad ir svorio numetė, žinot, maitintis kelyje nelabai patogu, o stoti irgi nesinori. Mergina tik šyptelėjo pažvelgdama į vyruko akis, jai tikrai reiktų pamiršti praeityje, nes save griauždama ji nieko nepakeis, o tik atstūms artimus žmogelius ir bus senmergė. O ji gi nori sukurti šeimą ir gyventi iki pat senatvės, net anūkų sulaukti,- neesu švelni,- primerkusi akytes burbtelėjo papūsdama lūpas ir prisilenkusi prie jo kaklo, truputi grybštelėjo dantukais,- matai esu vampyrė, o pagal saulėlydžio filmą, tai reiškia, kad stipri ir švelnumu nepasižyminti,- taip mielai pergalingai nusišypsojo dar jam kumšteldama į petį, nėr ko čia abejoti jos jėga. Gi taip stengiasi būti stipri.

Dar labiau pradėjo purtyti galvą į visas puses, nustojęs staigiai prisitraukė ją arčiau savęs. - o turėtum bijoti. - ramiu veidu pasakė kilstelėdamas antakį. Tikėjosi, jog mergina truputi išsigando tokio jo staigaus ir netikėto judesio. - aš tave galiu bandelėmis nušerti, storiuliuke. - nusijuokia. Pravardžiavo tik tam, kad paerzinti, Sofija turėjo nuostabia figūrą, kuri vertė vaikino mintis nukrypti visai kita linkme. - esi labai švelni.. - pakartojo išsišiepdamas. Patiko jam erzinti šią blondinukę. - neblogaaai.. Tikrai gautum Belos vaidmenį Brėkštančioje Aušroje - nusijuokęs prikando apatinę lūpą. Gerai, kad dar nesugalvojo įkasti, nes tada būtų karas tai tikrai už tokius poelgius. Kaip bebūtų, šviesiaplaukės prisilietimas prie kaklo privertė truputi suvirpėti vaikiną, tai turbūt buvo todėl, jog nepamena, kada paskutinį kartą jį lietė merginą. Iš viso.. Graudu. - gerai pakaks. - pyktai pasakė gavęs dar vieną smūgį. Švelniai suėmė jai už riešų ir apsivertė su ja kartu. Tvirtai laikė jos rankas virš galvos. - prieš mane nepašokinėsi. - rimta veido išraišką pasakė, truputi kilstelėjo lūpų kampučius. Lėtai priartėjęs švelniai prisilietė lūpomis prie josios.

Šiam pradėjus purtyti taip stipriai galvą ir dar staigiai ją prisitraukus, tikrai truputį išsigando, o tai puikiai atsispindėjo jos akyse ir veiduke,- tu šikniau,- kiek atsigavusi burbtelėjo suraukdama nosyte. Negražu gasdintis taip, tuoj vargšė rimtai jo išsigas ir pro kokį langą iššoks. - negali, ir neleisiu tau,- primerkusi akytes papurtė galvytę, na jau ne, ji žino, kaip jis ją nušertu, poto nei vieni drabužiai netiktu, o jam irgi nebepatiktu,- nu neaaaaa,- papurtė galvytę. Ginčysis ji su juo iki galo, nemoka pasiduoti mergyčka, na nebent jos mintys būna nukreiptos kita linkme.-aš žinau, bet žinai, ta šlovė ir visa kita, ne man, todėl leidau Stewart imt vaidmenį,- palinksėjo tokiu protingu veideliu ir nusijuokė. Mergina žinojo, ką būtu iššaukusi įkandimu, tad elgėsi kiek ramiau, mat su juo karas, nemenkas juokas. Sophia irgi nebeprisimena kada buvo su vaikinu, visgi paskutinis kartas buvo su Jonathan, o tai buvo šimtas metų atgal, taigi dabar jo prisilietimai, net galimybė prie jo prisiliesti ir vėl žaisti kaip seniau merginos niekaip nepasotino. Šiam piktokai išrėžus patempė liūdnai lūpą, ir jiem apsivertus kilstelėjo antakiukus viršun iš nuostabos,- nejaugi ruošiesi mane laikyti įkaite ir pririšti prie lovos, kad mušuosi?- šėlmiškai šyptelėjusi klausiamai išrietė antakiuką, ir Jonathan'o lūpoms prisilietus prie josios, Sophia nieko nebesakė ir tik atsakė į saldų bučinį, apsivydama kojomis, vyruko liemenį.

- Nevadink manęs šikniumi. - nusijuokia. - negražuu.. - parodo liūdna veidelį papūsdamas apatinę lūpą. - nu taaaaip. - toliau ją erzino. Turbūt tikrai jam nepatiktu, jeigu ji būtų stambi, net įsivaizdavo akimirkai.. Bet ech, nesvarbu kokia figūrą, svarbu, kad mylimoji, kurią jis myli ir kuri myli jį. - visai norėčiau pririšti tave prie lovos. - sušnabždėjo jai į ausį sumurkdamas. Švelniai bučiniais slinko nuo jo lūpų per smakrą iki jos kaklo. Visu kūnu truputi pasislinko žemiau. Lėtai atleido jos rankas ir nuslydo jomis iki pat liemens. Kairiąją ranka nuslydo iki jos sėdmens, šlaunies. Kiek tvirčiau užspaudė ranką. Dešiniąją ranką pakišo po jos palaidinę, pirštais švelniais braukė per juos liemenį. Džonotanas jautė, kaip merginos širdies ritmas padažnėjo, turbūt pasidarė greitesnis negu jo. Jausti šviesiaplaukės kūną, buvo lyg didžiausė dovana jam. To jis ir pasiilgo, jos kūno šalia jo, jos artumo. Bučiuodamas kaklą, karts nuo karto siurbtelėdavo orą, bet labai trumpam, palikdavo tik raudona dėmelę, kuri tuoj pat išnykdavo. Vaikinas gyliai įkvėpė jos kūno kvapo, kuris beprotiškai jį svaigino, vertė visą kūną vis labiau įsitempti.

-vadinsiu, nes mane gasdini,- prodžiusi liežuvėlį linktelėjo. Tegu nemano, kad nebus paskemių, kai vargšei vos infarkto neįvaro. - bet geriau nereikia,- sukrizenusi murktelėjo švelniai pabučiuodama į duobute po Jonathano ausimi. Gi jei jis ją pririštu, tai vargšė negalėtu jo apsikabinti, arba tiesiog neskaudžiai sumušti. Calavera'i pradėjus apdovanoti merginos kakliuką bučinukais, mergina užsimerkusi kiek atlošė galvytę, mėgaudamasi taip senai jaustomis vyruko lūpomis ant savo kūno. Ji net nenumanė, kaip buvo jo išsiilgusi, iki šios akimirkos. Pajutusi laisvumą ties riešais, Sophia jų kol kas nejudino, tik mėgavosi, vaikino klaidžiojančia ranka po savo maikute, merginos rankos nuslydo per Jonathan krutine iki jo maikutės apačios ir ją greitai pašalino, o tada sugavusi ir įsisiurbusi į vyruko lūpas, delnais nuslydo nuo vyruko krutinės ant jo nugaros, taip truputi nagiukus suleisdama į jo odą ir jį labiau prisitraukdama prie savo kūno. Bučiavo jį godžiai ir aistringai, niekaip negalėjo pasisotinti, kai tiek laiko kenti, ir būni paskelbes celibatą, tai atsileidus diržą viskas atlekia bumerangu ir jau tada sustoti neįmanoma, taip dabar ir Shay.

- Įsivaizduok.. - šnabždėjo jai į ausį, lėtai slysdamas rankomis jos kūnų, kurį deja dar dengė drabužiai. - pririšta, tokia bejėgė. Galėčiau daryti su tavimi ką tik tais noriu. - jo žodžiai buvo tariami labai lėtai. Net pats pajuto, kaip pakilo dešinysis lūpų kamputis, turbūt ši idėja jam labai patiko, bejėgė moteris, vyro lovoje vaikino mintyse atrodė gan labai seksualiai, bet tebūnie tai ir lieko šio vaikino vaizduotėje. Nutraukus kaklo bučinius, tamsiaplaukis kiek susiraukė, bet praradęs savo viršutinius drabužius, sumirksėjo akimis truputi iš nuostabos, dažniausiai jis pirmas pradėdavo nurenginėti. Pasirodo šį kartą Sofiją neišlaukė savo akimirkos. Jų lūpoms vėl susiliejus, vaikino mintyse kilo audros, kurias jis stengėsi valdyti, nesutramdomi jausmai tiesiog plieskėsi į šalis. Šviesiaplaukės rankų slaidžiojimas jo kūnų kėlė šiurpuliukus, jos delnai buvo labai šalti, o ant įkaitusio vaikino kūno, tai labai jautėsi. Nagučių suleidimas privertė vaikiną šyptelėti, jausmas buvo lyg dešimt silpnų žaibų, vienu kartu atsitrenkė į jo nugarą. Rankomis stipriai paėmė už šlaunų ir užsikėlė ant kojos, kuri buvo kelėnu atremta į lovą. Pakišęs vėl ranką po jos palaidę, užkišo keik aukščiau, priversdamas jos palaidinę, truputi atidengti pilvuką. Pirštais švelniai braukė nuo mentes iki pat apačios, vis užkabindavo liemenėlę, kuri po kelių tokių vis stiprėjančių prabraukimų pati atsisegė. Na jeigu ne dabar tai vėliau tai būtų įvykę, tačiau jos iki galo nepašalino, tegul dar pakapsto. Kita ranka tvirtai buvo įsikibęs jai į šlaunį, vis spustelėdavo. Lėtais slydo ranka pirmyn ir atgal, norėdamas pasitvaryti, kad būtų patogiau apvijo jos vieną koją per jo liemenį vėl, tikisi, jog ji padarys tą patį ir su kita. Nei karto neapleido jos lūpų, su kiekvienu bučiniu viskas tik karštėjo.

Jai ir pačiai patiktu toks žaidimas, bet žinot, negalėti liesti taip išsiilgusio, vyruko,- o dabar negali?- -šėlmiškai šyptelėjusi klausiamai išrietė antakiuką, švelniai krimsteldama į Jonathan apatinę lūpą, taip truputi pasierzindama. Taip, šiandien ji kantrybe nepasižymėjo, gal vėliau ir bus viskas kiek ramiau, bet dabar, jam teks truputi nusistebėti jos veiksmais. Pajutusi kiek įsitempiant vyruko raumenims, nuo jos šaltų rankų, Sophia nekaltai šyptelėjo,- atleisk,- nenutraukdama bučinio murmtelėjo, kiek liežuvio galiuku perbraukdama per Jonathan apatinę lūpą. Jam kilstelėjus jos kojas, Shay kojomis apsivijo Calaver’os liemenį taip jį kiek arčiau prisitraukdama savęs, ir priglausdama savo apnuoginta pilvą, prie vyruko jau ryškėjančio preso. Vienas delnas nuslydo iki vyruko kaklo, o kita ranka lėtai glostė vyruko nuogą nugarą, kartais brūkšteldama nagiukais. Jonathan rankai klajojant ant jos nuogo kūno, Shay kūnas net virpuliukais nuėjo, buvo taip gera, kad ji jau net spėjo užkaisti, o su drabužiais pasidarė gan karštoka. Dar kai pajuto atsisegant liemenėlę, velniukiškai šyptelėjusi, Sophia dantukais grybštelėjo nestipriai vyruko apatinę lūpytę,- šelmis,- murmtelėjusi sukrizeno, ir toliau tęsė aistringų bučinių virtinę, klajodama po vyruko kūna, kuris ją vedė iš proto taip, pat kaip jo bučiniai.

Išgirdęs jos klausimą vaikinas išsišiepė ir trumpam pažvelgė į jos akis, bet greitai akių kontaktas buvo nutrauktas. - žinoma galiu.. - sumurmėjo bebučiuodamas jos saldžias lūpas. Sofijai krimstelėjus jam į lūpą jis trumpam atsitraukė apsilaižydamas jas ir kilstelėjo lūpų kamputi. Tai jam labai patiko, turbūt todėl, nes buvo netikėta, o netikėtumai visados žavėjo Džonotaną, ypač iš Sofijos pusės. - neatsiprašinėk. - sušnabždėjo jai į ausį, saldžiais bučiniais greitai prabėgo už jos ausies ir sustojo ties jos ausų spenelio, lengvai krimstelėdamas. Greitai grįžo prie jos lūpyčių. Vaikino veide pasimatė šyptelėjimas, jis labai stipriai pajuto virpanti merginos kūną, ranka šiek tiek stipriau suėmė už nugaros. Vaikinas ranka pakilo nuo jos šlaunies iki liemens ir lengvai spustelėjęs kelis kartus pakišo po palaidinukę iki pakilo aukščiau. Lengvai ją vėl paguldė ant lovos, abejomis rankomis atsagstė liemenėles petnešėlės ir pro palaidinės apačia ištraukė, numesdamas ant žemės. Trumpam vėl paliko jos saldžias lūpas ir išbučiavo jos kakliuką, kuris ir toliau skleidė nuostabu aromatą. Iki krūtinės pakėlęs palaidinuke vaikinas pasislinko žemiau ir apdovanojo jos gražu pilvuką saldžiais bučiniais. Rankomis glamonėjo jos nuostabu kūną, kuris palengva pradėjo kaisti. Greitai bučinukais perbėgo nuo jos papilvės iki kaklo ir atgal iki ausies. - gyvenk su manim.. - sušnabždėjo jai į ausį. Tai turbūt buvo viskas, ko šiam vaikinui be trūko iki pilnos laimės. Žinoma, jeigu Sofija atsisakys, jis tikrai supras, bet būtų geriau, kad neatsisakytu. Tokia mergina, kuri taip varo šį vaikiną iš proto - neturėtų gyventi nuo jo toli.

-tai naudokis proga,- velniukiškai sušnabždėjusi vyrukui į ausį, kreivai šyptelėjo. Aišku juokavo, nes šis vyrukas gali su ja daryti bet ką ir bet kada, tik žinoma ne prie svečių, nes jų reikia pagailėti, gi nesėdės ir nelauks, kol jiedu pažais ir pasilinksmins. Jonathan’ui krimstelėjus jos ausies spenelį, Sophia užsimerkė užmerkdamas akeles ir prikasdama savo apatinę lūpą, o dar kai jo lūpos grįžo prie josios, tai ši atsakė į bučinius dar karščiau ir aistringiau. Vaikinui pašalinus jos liemenėle, mergina pasijuto net laisviau, žinot, merginos tikrai dėl grožio turi pasistengti, o tos liemenėlės tik varžo, o be jų išeiti kažkaip nesinori, nors daug yra drasuolių triušių, kuriem nerūpi, jei kas pastebės ir užsispoksos ilgiau nei pridera. Vyruko rankoms glamonėjant jos kūną, o lūpoms jos kaklą, Sophia jautėsi lyg devintam dangui, ir perbėgusi pirštais per vyruko rankas, nukeliavo ties jo kelnėmis, atsegdama sagą ir užtrauktuką, bei keliais kojų judesiais numovė ir jo kelnes ir batus, numetant juos ant žemės. Jo lūpoms nuslinkus nuo jos papilvės iki kakliuko, mergina nejučia įsitempė pajutusi perbėgant virpuliukams jos kūnu, o vietos, kurias jo lūpos prielietė, tiesiog trumpam suliepsnodavo. Jo lūpas palikus tokiems žodžiams, mergina trumpam sustingo, ir kiek nusistebėjusi pasuko galvytę pažvelgdama į vyruko akeles, norėdama įsitikinti ar jis rimtai, bet įsitikinusi, kad jis nejuokauja, ji nusišypsojo,- su mielu noru,katinėli,- sutikdama sušnabždėjo tokiu vilioklės balseliu į J. ausį ir krimstelėjo į jo ausies spenelį, o tada įsisegė į jo lūpas, taip tik patvirtindama savo žodžius. Visu pirma, galimybė pagaliau gyventi kartu su mylimu žmogumi, ją jau seniausiai žavėjo, o ir galimybė nebesiieškoti būsto, taip pat vertė susimastyti.

Vaikino veide pasirodė šioks toks šypsnis. - palikim tai kitam kartui.. - sumurmėjo. Kitą kartą tikrai Džonotanas pasinaudos jos leidimu. Sofijai palikus vaikiną be kelnių, jis nusprendė jau nebelaukti. Trumpam apleidęs jos kūną atsitraukė, greitai pirštais atsagstė jos kelnes. Pasislinkęs dar žemiau lėtai apnuogino jos kojeles, kurias taip pats apdovanojo saldžiais bučiniais kylant jam vis aukščiau. Rankomis slydo jos nuogų kojų šonais taip pagaliau vėl pasiekdamas jos liemenį. Greitu judesiu pašalino jos palaidinę ir prisiglaudęs prie jos apnuoginto kūno kilstelėjo lūpų kamputi žiūrėdamas jai į akis. Merginos kūnas buvo nuostabus: švelnios ir lygios odos, toks koks Džonotanui ir patinka. Pakišęs vieną ranką jai po nugarą stumtelėjo ją šiek tiek aukščiau, iki pagalvių. Piršteliais nuslydo jos šonkauliais, liemeniu iki pat kelnaičių ir greitu judesiu jas pašalino. Viena ranka pats pašalino savuosius ir įsiterpė jai tarp kojų lėtai įeidamas. Turbūt ne pati geriausia idėja buvo lytiškai santykiauti be apsaugos, bet per visą šį "įkarštį", vaikinas apie tai visiškai buvo pamiršęs, turbūt taip staigiai, net nebūtų radęs, puse daiktų dar net iš dėžių neiškrauta ir tai turbūt būtų radęs su pasibaigusiu galiojimu, tiek metų šiuo dalykų neužsiiminėjo. Viena ranka įsikibo į lovas atlošą, kad jos neprispaustu, o kita ranka švelniai sugriebė ai už liemens. Saldžiai bučiniais keliavo nuo jos kaklo esančių kauliukų, iki pat ausies ir už jos. Lėtai judėjo, vis greitindamas tempą, ranka vis stipriau įsikabino į lovos atlošą. Prakaitui užpilus jo visą kūną, pajuto, kaip ranka šiek tiek pradėjo slysti nuo slidaus atlošo paviršiaus.  Džonotono kvėpavimas ir širdies ritmas dažnėjo. Nagais truputi užkabindavo juos liemenį, bet ne per skaudžiai. Nuslydo ranka iki jos sėdmens ir kilstelėjo truputi aukščiau, kad prisiderintu prie jo judėjimo ritmo.

-jei jis bus,- velniukiškai šyptelėjusi gūžtelėjo nekaltai petukais. Po kelių minučių likusi be visų drabužių, mergina šyptelėjo, ir kažkodėl viskas atrodė lyg akimirka.Sophia net nesusimastė apie apsaugą ir nepajuto, kad šis nieko neužsidėjo, visgi pagauti momento nelabai ir galvoja, o dar kai tokia meilė ir ilgesys, tai iš vis. O vyruko glamonės, įėjimas į ją, bučiniai, ir malonumas. Na juk sakoma, geri dalykai praeina greitai. Jonothan pradėjus didinti tempą, mergina kojomis kiek tvirčiau apsivijo jo liemenį, ir kartu su juo ritmingai judėjo, vis artėjant prie malonumo viršūnės. PAsiekus pačią kulminaciją, Sofijos nagiukai giliai susmigo į vyruko nugarą, ir kiek dar įbrėžė, jos nugara išsirietė labiau prisiglaudžiant prie vyruko kūno, o lūpas paliko garsi aimana. Turbūt po šios sugrįžtuvių dovanos, mergina ne tai, kad apsigyvens pas jį, bet ir neatsikabins niekada, bučinius vogs kas penkias minutes, o dėl apsikabinimų, tai jam turbūt teks ją tiesiog kaip kuprinę nešiotis, nes po tokio išsiskyrimo ir meilės bei ilgesio, ji jo nepaleis. O ką kalbėti apie tai, kas vyks saulei nusileidus, čia bus jau irgi nelabai poilsio metas, ir ne tik lytinis gyvenimas, bet ir pokalbiai. Viskam pasibaigus, ir vyrukui įsitaisius šalia, iš pradžių Sofija gulėjo tiesiog kelias sekundes, bandydama atgauti kvapą ir bent kiek jėgų, mat visi raumenys buvo tai įsitempę, kad dabar net ir juos skaudėjo, o vyruko suteiktas malonumas dar nesitraukė iš jos kūno. Kiek atsigavusi, S. pasisuko į šoną, ir nuogu kūnu prisiglaudusi prie vyruko, koja apsivijo jo liemenį, o ranka pasirėmusi smakrą pažvelgė į Jonothan akis,- buvau pamiršusi, koks tu geras,- šėlmiškai šyptelėjusi sušnabždėjo

Merginos aimanos vertė Džonotaną karts nuo karto šyptelėti, jam buvo svarbiausia suteikti jai pilnavertį malonumą. Vaikinas truputi rizikavo bandydama suteikti Sofijai malonumą iki pat galo, jis galėjo bet kurią sekundę nebe išlaikyti.Tačiau šį kartą jam turbūt pasisekė, merginai suleidus nagučius, vaikinas prikando apatinę lūpą ir puikiu metu ištraukė savo daikčiuką, kuris viska paliko ant antklodės. Na, jeigu neišskalbti, visados gali nusipirkti nauja. Įsitaisė šalia jos, ech vėliau sutvarkys. - atsargiau. - šyptelėdamas perspėjo. Džonotano kūnas buvo pilnai atsipalaidavęs, buvo verta turbūt tiek išprakaituoti. Merginai apsivijus koja jo liemenį, jis švelniai uždėjo ranką ant jos šlaunies ir šyptelėjo. Gavęs komplimentą sukikena. - ilgametė praktika su ranka. - pašmaikštavęs nusijuokė. Na, jeigu ne su mergina, tai reikėjo jam kažkaip gi suktis iš bėdos. Sugavęs jos rankytę porą kartų pabučiavo. Jis buvo pasiilgęs šito, na ne tik lytinių santykių su ja, bet ir pačios jos, jos juoko, šypsenos, visko. O dabar dar būsimas gyvenimas su ja.. Viskas rodėsi tiesiog tobula, lyg gyvenimas pagaliau susitvarkė ir susidėliojo į savo vietas, tik gaila, jog šis vaikinas gimė medžiotojų ir negalės šalia šios merginos praleisti kiekviena jos gyvenimo sekundę. Jis negali mesti to, kam buvo gimęs, tėvas ir kiti Calaveros šeimos nariai tiesiog pasiustu, jam šito tikrai nereikia. Jis tam čia ir atvažiavo, kad dirbtu, tačiau jeigu šalia bus mylimoji, jis nieko prieš. Tik gaila, jog viskas turės būti paslaptyje.

-na dabar ranka galės eit į užtarnautą poilsį,- nusijuokusi pavartė nepiktai akeles. Jam pagavus ir pabučkinus jos rankytę, mergina mielai šyptelėjo ir prisilenkusi pabučkino į vaikino lūpas ir kiek pasitraukusi atsargiai išlipo iš lovos,- nori kartu į dušą, ar man vienai ten pasilinksminti?- viliokliškai tarstelėjo eidama link vonios, ir stabtelėjusi prie durų pasuko galvą link lovos, dar klausiamai iškreipdama antakiuką. O tada su šėlmiška šypsenėle nuėjo į vonią, duris tik priverdama. Nusistačiusi šiltą vandenį, palindo po dušu ir užmerkusi akeles perbraukė rankomis per plaukus, bei mėgavosi vandeniu. Keliaudama po pasaulį, dažniausiai turėdavo apsiprausti kokioje kolonėlėje, o jei išpuldavo geras motelis, tai tada ir duše pabūdavo, tik ten su vandeniu ir ne fontanai, mat puse vandens būdavo rudas. O dabar galėdama nusimaudyti normaliame duše, jautėsi lyg devintame danguje, beto ir suprakaitavo nemažai, todėl būti lipšniai nelabai ir norėjosi. Kol dar Jonothan neatėjo, Sophia prisiminusi, kad šis kažką įmetė į stalčių, kiek apsižvalgė ir pastebėjusi po kriaukle stalčiuką, pakreipė galvytę į šoną susimastydama kas ten jau galėtu būti tokio svarbaus, kad reiktu taip greitai paslėpti, nejaugi koks ginklas ir jis ruošis ją žudyt, už tai, kad paliko prieš kelis metus.

-Tai jau tikrai. - nusijuokė su ja kartu. Vaikinas stebėjo kaip lėtai jų rankos atsiskyrė ir ji paliko lovoje gulėti jį vieną.- tu eik, o aš prisijungsiu. - šyptelėjo atremdamas galvą į ranką. Kol ji trumpam maudysis, Džonotanui tai būtų puiki proga suslėpti tai, ko jai nedera matyti. Akimis nulydėjo ją iki pat dušo, o pats greitai pakilo nuo lovos ir priėjo prie staliuko su pailgu stalčiumi. Vaikinas atsisuko patikrinti ar mergina dar duše, iš krepšo ištraukęs raktelį atrakino ir atidarė, kol kas jis buvo tuščias, bet neilgam. Vaikinas ištraukė visus smulkius dalykėlius iš krepšo: durklus, spąstus, pistoletus. Gražiai sudėjo į vietą ir uždaręs užrakino. Džonotanas visai buvo pamiršęs apie peilius vonioje, turbūt greitu metu, net neprisimins, kad jie ten. Paslėpęs rakčiuką, pajudėjo vonios link. Įlindęs į dušą apsikabino Sofiją per liemenį ir padėjo savo smakrą jai ant peties. - pasiilgai manęs? - išsišiepė. Jis turbūt te buvo dingęs penkioms minutėms, nors jis jau buvo išsiilgęs Sofijos artumo. Keletą kartų pakštelėjo jos kakliuką.

Net negirdėjo, kaip Jonothan kažką perdeliojo iš krepšio į stalčių, buvo per daug užsikoncentravusi ties tuo stalčiumi ir jo slaptu turiniu, reikės kada pasižiūrėti, gal negaus per nagus, už tai, kad landžioja ne po sau skirtas vieteles, gi gal ji ten pavyzdžiui ieškojo vatos ar šiaip ko. Išgirdusi artėjanti J. Sophia greit nusisuko, kad šis nepamatytu, kaip ji užsifilmavusi bando akimis permatyti kiauriai tą stalčių ir jam įžengus į dušą ir apsivijus jos liemenį rankomis, Shay nusišypsojo mielai uždėdama rankas ant jo rankų, o jam pasirėmus smakru ant jos peties, atlošė galvą pakreipdama į šoną ir pažvelgdama į dailų Calaver'os veidą,- žinoma, katinėli,- sukikenusi mirktelėjo, ir švelniai pabučkino jam į skruostuką, tačiau pajutusi jo bučinukus ant kaklo, kiek kilstelėjo petukus viršun, bandydama pasislėpti,- kutena,- sukrizenusi plačiai nusišypsojo. Labiausiai ši panelytė bijojo kutenimo, čia baisiau, net ir į smilkinį įremtą ginklą, mat nuo kutenimo jau ištverti ji negali, o dar jei pradeda žagsėti.- rytoj turi kokių planų?- kiek rimčiau paklaususi kilstelėjo klausiamai antakiuką, nes jai kažkokia nuotaika užėjo viską iškrauti iš dėžių ir aptvarkyti namus, bei dar savo daiktų atsivešti. Sophiai būdavo tokių akimirkų, kada norėdavosi viską iščiustyti iki blizgesio.