paminklai

[...]

Kadangi senai ir bebuvo Elena prie artimųjų kapų, tad nusprendė jog pats laikas aplankyt. Rankose benešdama kuokštą gėlių mergina lėtai žingsniavo per kapines savo tėvų kapo link. Elės galvoje nebuvo absoliučiai jokių minčių tik mirtina tyla. Anksčiau ateidavo čia pamąstyt o dabar atvirkščiai - tik tam, kad pailsėtų nuo savo keistų ir bereikšmių minčių. Neskubėdama priėjo prie tėvų kapo, kelias minutes stovėdama tyloje tik žvelgė į antkapius ir nežinojo ką pasakyt. Atsitūpus padėjo gėles kur joms ir vieta, susidėjo rankas ant kelienių ir mėgavosi esančia tyla. Elenai patiko, jog jokių pašalinių asmenų šiuo metu kapinėse nebuvo ir ši ramiai galėjo paiilsėti nuo tragiško šurmulio. Merginos kūnų karts nuo karto perbėgdavo šiurpuliukai, mat ji ir pati žinojo, kad jos vieta jau senai turėjo būti šalia jų, tik vat kažkokiu stebuklingu būdu ji vis apgauna likimą ir lieka gyva.

Vyrukas nešinas sava genetalija, kurią pametė per intensyvų karą su monstrais kurie jį ne tai, kad iškastravo, bet ir išniekino, tad tiesiog norėdamas jį garbingai palaidoti, ant tos pačios žemelės ant kurios ir žuvo, turėdamas kastuvą rankoje ir kažkokią neaiškių cigarietkų dėžutę pasidėjo šalimais, užsirūkė ir tuo pačiu metu lėtai neskubėdamas kasė kapą, jis dar nebaigė, pats nepasisakė artimiesiems ir kitiems medžiotojams, kad kažką darė be jų žinios, tad tai buvo tik jo reikalas, stovėdamas kaip kaubojus, su gerai atitrankytais kiaušiukais, pasilenkė vos ne vos įdėt į duobę savo garbūjį, dėl kurio įsigijo specialią dėžutę, rodos turėjo raudoti, tačiau nė velnio jis net skausmo nebejautė šiuo metu, mat protas buvo taip užtemdytas pykčiu, kad šiuo momentu jį ramino tik cigaretė ir palanas galvoje, kuris sukosi nuo tos pat minutės, kai šis skrido per langą, aišku tikėjosi paskutiniosios, bet kaip jau yra nieko jis nebepakeis. Baigęs cigaretę ir visą reikalą dėl penio, atsikvėpė ir peržžvelgė kapinesm tuo pačiu momentu jam užkliuvo viena moterėlė. Geriau įsižiūrėjas įžvelgė tą pačią gazelė kuri ten jį po namus skraidino ir šokinėjo kai toji laibakojė. Numetęs nuoruką ten vos kai ne apsėstasis užvertė akis ir turėdamas ginklų naują arsnealą, na gal ne visai naują tačiau apynaujį patraukė link jos, tačiau net jei jis ir mirs, sugebės jai pakenkt teikdamas haliucinacijas. Vien ši mintis jį vertė šypsotis.

Kažkaip tikėjosi, kad turės progą pabūt šiandiena vienut vienutėlė su savo tevais, bet būtinai kažkokiai mordai reikėjo čia ateit dabar.. atrodo negalėjo palaukt kelių valandų iki kol Elena iš čia išsineždins. Neko nesakius toliau sau ramiai prie tėvų kapo pritūpus buvo, būtų buvus viena gal kokią ir frazę leptelėjus tėvams būtų, o dabar žmogaus dėka ana tik sedės kaip pelė po šluota. Elena užuodė cigaretes ir nuo jų susiraukė iškarto, man jai tas kvapas visai nepatiko ir mergina nesuprato kaip žmogus gali drįsti žaloti save tokiom nesamonėm. Aišku ir Elė ten visokias pievas bandžius yra bet nuo akimirkos kai ši pervirto į vampyrę jos mąstymas racionaliai pasikeitė. Dabar ji labiau už viską branginą gyvybę ir jeigu galėtų pavirsti į žmogų turbūt tai ir padarytu, nebent kas nors kitas jos vietą labai užimti norėtų. Kadangi vėjas buvo nemažas tai šis baisiai stengėsi suvelti visą Elės ševeliūrą. Tikriausiai visata nori, kad ji atrodytų tragiškai. Mergina įsiklausė žmogaus esančio su ja kapinėse. Girdėjo kiekvieną jo įkvėpimą ir iškvėpimą, jautė kaip jis su lyg kiekviena sekundę artėjo link jos tačiau dėl kažkokios priežasties Elena net neatsisuko pažiūrėti kas per žmogysta jai gadino ramybės valandą. Kažkaip galvojo, kad galbūt kapas prie kurio tas žmogus eina yra visai netoli josios tėvų, tad  visiškai nenorėjo trugdyti ir to kito žmogaus ramybės, todėl nusprendė jokių staigių judėsių nedarysianti.

Vaikinas nesustoju ir atrodė, jog kojos jį pačios automatiškai neša link merginos, nematė nieko aplinkui, kapinės jam nebuvo pernelyg rūpima vieta, tad šis jose tiesiog elgėsi kaip eiliniame žemės plote. Jo įkvėpimai tapo vis stipresni, tarp įkvėpto ir iškvėpto oro tarpsnis rodės ilgiausiai trunkantis, nei anksčiau. Jo galva tiesiog sunkėjo nuo kiekvienos neapykantos minties ir to ką ši su savo blondine drauge jam padarė, gal jis ir pats kaltas, tačiau šiuo momentu anaiptol jis nesusivokė, kad derėtų save laikyti kaltu. Priėjas prie jo iškvėpė ir netares nei žodžio stovėjo šalia jo, besitraukdamas kuolą kuriuo ruošėsi perverti jai širdį, na, o kadangi ši, nes neatsisuko ko jis tikėjosi, mt norėjo paskutinį kartą pažvelgti į jos išsigandusį veidą. Kadangi taip neatsisuko šis rimtu veidu, viena koja stuktelėjo merginą ir kitoje rankoje stirpiai gniaužė kuolą.

Tikriausiai taip ir toliau ramiai būtų Elena čia tupėjus jeigu ne cholerijaus stuktelėjimas. Nepatiko jai tokie žmonės kurie net atsiprašau nepasako, tad atsistojus lėtai atsisuko ir jau žiojosi kažką sakyt dėl mandagumo kol nepamatė, kad čia tas pats asmuo kurį ji su blondinę nukankino ne per seniausiai. - Ir vėl tu... - piktai ištarus susiraukė, akys nukrypo į tą kuolą kurį vaikinas laikė rankose. - Ką su juo darysi? Nudursi mane? - kilstelėjo antakį, bandys bent dantis užkalbėt. Kas čia žino kokio taiklumoo vaikinas yra kai jis piktas. Nepastebimai kairę koja puse žingsnio atgal pastatė, vien tik dėl to jeigu medžiotojas ją pultų ši galėtu to kuolo bent šiek tiek išvengti ir šiek išsaugoti savo gyvybę. Elena nujautė, kad visas šitas reikalas geruoju nesibaigs todėl mintyse bandėsi susidelioti ką jam sakys jeigu šis pradės priekaištus laidyt dėl to ką jam teko iškentėt. Juk ne Elė kalta, kad jis atnešė savo subinę į Salvatorių namus o tuo labiau, kad puolė ją. Kažkodėl tikėjosi, kad jai daugiau šitos mordos išvyst neteks, nes nukraujuos be genetalijos vaikinas, bet kas čia žino gal prisisiuvo arba pleistriukų prisiklijavęs ten dabar Dean'as. Kiek sumišusia išraiška stebėjo vaikinoo kiekvieną judėsį, klausėsi jo širdies ritmo.

Vaikinas išlikdamas ramus, gal per nelyg ramus stebėjo ją atidžiai ,šį kartą nebuvo pasirenges cirkui, šį kartą atėjo su rimtu tikslu kurį ruošėsi įgyvendinti bet kokia kaina. Žinodamas tai jog net jei jis ir mirs ji kentės, jam darėsi vis maloniau ir tai kurstė jo reflekso lažąsteles nebelaukti daugiau ir tiesiog giliai suvaryti kuolą jai į širdį.-Logiškai kalbant, taip tą ir ruošiuosi padaryt,-atrėžė, stebėdamas jos judesius, bandydamas nuspėti ar ji tokiu mostu stengsis jį nužudyti ar visgi bėgs, tad įsikibęs tvirtai į kuolą jį pamažu kėlė, mat jau joje įžvelgė pakankamai baimės kuri pastūmėjo jį tai padaryti kuo greičiau, tad kuoluo pakilus šis greitu mostu išsitraukė verbenos ir pirmą dalyką ką ruošėsi padaryti, tai ją išblaškyti, tada bus lengviau. Užliedamas ant jos verbeną dar kiek stebėjo ją besikankinant.

Elena nors ir kupina baimės stengėsi įvertinti šią situaciją. Eilinį kartą stovint ant mirties slenksčio jai kaip ir visuomet per kūną bėgiojo šiurpuliukai. Išgirdus vaikino žodžius jau norėjo čiupti už jo kuolo, nes buvo užtikrinta, kad šis ją tiesiogiai nieko neapmastęs durs. Tačiau įvyko viskas priešingai ir gavus nemaža kiekį verbenos Elena užsidengė rankomis veidą ir šiek tiek pasilenkė. Pro sukastus merginos dantis pasigirdo tylus piktas urzgimas, mat jai nepatiko, kad cholerijus leidžia sau tiek daug, tad nieko nematydama atsispyrė nuo žemės ir šoko tiesiai ant vaikino visu svoriu, kad jį parverstu. Elės veidelyje jau buvo pasirodžiusios ir iltys kuriomis šią akimirką ji norėjo sudrąskyti Dean'ą į skutelius. Kol akys gijo mergina rankomis šiaip ne taip apčiupo jo kaklą ir pradėjo jį smaugti. Kažkodėl pas Eleną dabar gailesčio dalelės vaikinui apskritai nebuvo. Negana to, kad jis jos ramybę sutrugdė, bet dar ir verčia ją šitaip elgtis prie pat tėvų kapo. Aišku suprantama, kad čia pyksta cholerijus už savo trumpą genetaliją, bet kapus lankyt trugdyt gi nemandagu.

Šis pikdžiugiškai žiūrėjo ir gal iš dalies matė tame grožį, na tai, kad mergina kankinosi, jam atrodė tikrai malonu. Būdamas tokioje situacijoje bet kuris medžiotojas jau dabar būtų smeiges kuolą tiesiai į paširdžius, tačiau šis kaip visada mėgstantis ekstrymą dar stoviniavo ir žiūrėjo į besikankinančią merginą, kai ši visiškai netikėtai jį parmetė. Jis pargriuvęs ir supratęs, kad ši ruošiasi jam kąsti panaudojo kuolą susmeigdamas kur tik papuolą, realiai jis nežinojo ar kuolas smigo į širdį ar ne, tačiau vieną žinojo, kad ji ne ta kur pasiduoda, tad jam teks susiimti, mat jis niekada nevertindavo jaunų vampyrų, ši buvo kitokia. Tad vaikinas nieko nelaukęs ir palikęs ją su kuolu turbūt pilve, patraukė ją šonan, kad pats galėtų susibalancuoti ir atsikirsti. Išsitraukė kitą kuolą ir laukė kol ši prisiruoš atsistoti, turbūt jei tai greitu metu nenutiks, šis bus pilnai pasiryžęs susmeikti jaikuolą į širdį kuri turbūt jau net ir nebereikalinga, mat vis gi ji yra negyva.

Ot kas per brudas, atrodo negali nusileist moteriškei.. Jau bemaž ir krimstelėjus būtų jeigu ne kuolas atsidūręs pilvę. Pastūmta į šoną Elena suusirietė iš skausmo, tačiau tuo pačiu jį bekentėdama sugriebė abiem rankom už kuolo ir pradėjo jį traukti iš visų jėgų lauk. Bekvėpuodama intensyviai ir giliai Eleną skendo pykčio liūne. Pasipiktinusi šiaip ne taip ištraukė tą kuolą ir atsilenkus paleido jį į cholerijų. Kol tas kuolas nuskrido Elena atsigulė tiesiai ir pažvelgė į dangų. Jautė, kaip kūne pamažu gyja padaryta žaizda, tačiau vistiek jai velniškai skaudėjo. Rankutėmis sugriebė žemę ir jomis pasirėmus lėtai atsistojo. Kadangi akys daugmaž ir užgijo Elė nužvelgė priešininką. Tvirtai suspaudė kumštukus ir stengėsi valgytis, tačiau buvo per vėlu. Elena visiškai prarado kontrolę ir net su veriančiu skausmu atsidūrė prie Dean'o ir jį pastūmė ant žemės iš visų dabar turėtų jėgų. Pažvelgus į vaikina su neapykantos kupino žvilgsniu ji lėtai prie jo priėjo ir užsimojus spyrė gan be jokio gailesčio kelis kartus į pilvą. Jautė, kad pagaliau vaikinui ateis galas, nors apie pasekmes ji net nepagalvojo. Kažkaip visai pasimiršo Elei kas nutiko paskutinį kartą kai ji nužudė medžiotoją.

Deanas dar vis stebėjo kenčiančią merginą, kaip ji su giliais įkvėpimais ir iškvėpimais darbuojasi ties kuolu, kuris pervėrė jos odą. Pamatęs kaip viskas gyja Dean'as pasišlykštėjo tuo nežmonišku dalyku kuris vyksta su jų organizmais, tačiau jam patiko gelbėti žmones vampyrų krauju, kurio turėdavo maišelius juos skersdamas ir kankindamas. Šis netikėtai parvirtę ir gavęs kelis spurius pats pasiraitė ant žemelės ir paleides iš rankų antrą kuolą susiėmė už nugaros, mat į ją jam buvo spyrta, pajutęs burnoje kraujo skonį jį išspjovė tą kraują ir kupinas įniršio suėmė Elenos koją ir tvirtai ją suspaudęs gniaužė savo delne, visgi pats jis turėjo daugiau jėgos nei paprastas žmogus. Taip lengvai jis tikrai nesiruošėė pasiduoti šiam gyviui.

Pamačius, kad šis kuolą iš rankų paleido akimirksniu jį nuspyrė šalin, kad jis neturėtų galimybės pasmeigti Eleną. Stebint kaip cholerijus kenčia Elena kažkur giliai viduje buvo patenkinta savimi, jog nebebuvo tokia lepšė ir pati galėjo bent šiek tiek už save pastovėt. Kai anas pagriebė tvirtai už Elenos kojų mergina tik susiraukė, aišku nieko jo tas spaudimas ten jai labai ir nedaro, jug neuždus nuo to, kad cholerijus koją smaugią. Pykčio kupinu žvilgsniu pažvelgė į ant žemės vos ne bėjėgį gulinti vaikiną. Norėjo Elena, kad visa tai kuo greičiau baigtųsi, tad agresyviai ir greitai ištraukusi koją iš jo gniaužtų vos neparkrito, bet akimirksniu atsitiesė. Tuomet žengė vėl prie cholerijaus, šį pakėlė, uždėjo rankas ant kaklo ir paskutinį kartą pažvelgė medžiotojui į akis. - Daugiau niekuomet nebesirodysi ant mano namo slenksčio. - piktai ten ištarus nusuko jam galvą ir stebėjo kaip kūnas lengvai klestelėjo ant žemės. Elena persibraukė savo ilgus rudus plaukus ir atsikvepė. Štai ji ir vėl liko kapinėse viena, jeigu ne šitas lavonas. Gal ir būtų jį palaidojus anksčiau, tačiau dabar to tikrai nežada padaryt. Rankutėmis suėmė už jo maikės kraštų ir nutempė gilyn tarp kažkokių medžių. Kūną padėjo taip, kad jo niekas nebematytų. Nužvelgus asmenį kuris nebeturėjo jokių gyvybės ženklų Elena atsidūso. Lėtais žingsniais grįžo prie savo tėvų kapo. - Atsiprašau... - tiek tyliai ištarus su gėdos kupinu veidu mergina neskubėdama išėjo iš kapinių.