wc

Visiškai neskubėdama Elena iškarto ateina į vonią. Priėjus prie veidrodžio į jį kelias minutes žiūrėjo. Jos galvoje sukosi begalė minčių apie pastaruosius įvykius, nežinojo ką jai pačiai dabar daryt. Nerimavo dėl palikto Deimono, dėl to, kad neįsivaizduoja kur dabar yra Stefanas, o labiausiai ją kamavo mintys apie tai, kad ši šiandiena atėmė kelias žmonių gyvybes. Sąžinė nuo graužasties tiesiog sproginėjo. Elena iš spintelės išsitraukė vatos ir atsisukus čiaupą ją sušlapino. Nusivalė ant kaktos ir lūpų uždžiuvūsį kraują. Giliai atsidūso bemesdama lauk vatą. Užsuko čiaupą, tuomet šiaip netaip atsisegė tą ilgą suknelę, kuria žutbūt dabar žadėjo sudegint. Mažiausiai norėjo Elena dabar prisimint šią dieną. Nusirengė apatinį trikotažą ir nuėjo dušo link. Įėjus į jį pasileido drugną vandenį ir leido šiam bėgti tiesiai ant jos galvos. Rankomis atsiremė į dušo sieną ir nuleidus galvą žemyn pravirko. Šiandiena jai visko buvo per daug, nebesugebėjo Elena susilaikyti ir užtai savęs tik labiau nekentė. Jai nepatiko, būti silpnai. Šiandien aiškiausiai pamatė, kad pati nieku gyvu apsigint nesugeba o per ją privalo būti įvelti ir kiti žmonės. Giliai širdyje Elena žinojo, kad visiem tik gyvenimą gadina. Įvairios mintys nesugebėjo išeit iš jos galvos, tad dar gerą valandą ji tam duše verkšleno. Tačiau galiausiai bent šiek tiek suėmė save į rankas ir sugebėjo prisiverst išsiplaut galvą, išjunkt vandenį ir nueit apsirengt. Tad išžengus iš dušo atsidarė spintelę kurioje buvo keletas jos drabužių dėl visą pikto jeigu prireiktų. Apsirengusi pakėlė suknelę nuo žemės, ją suglamžė ir įgrūdo į vonios šiūkšliadėžę. Vis dar būdama be nuotaikos Elena išėjo iš vonios.