Suoliukai

Malia, kaip jau ir ne paslaptis, bet mėgo karts nuo karto išsėlint kur nors viena. Šį kartą mergina pasirinko parką kuris dabar buvo visai ramus. Braukdama kojom per asfaltą Malia apie kažką intensyviai bemąstydama sunėrė rankas už nugaros ir nuleidusi galvą taip praslankiojo kelias minutes. Merginos mintys susidėjo iš daugybės temų, apmąstydama vieną ji peršokdavo prie kitos temos. Tačiau visas toks minčių ląkstymas išblaškė merginą, tad nežymiai pakėlusi galvą ją papurtė. Sutapimas ar ne, bet pakėlusi galvą ji išvydo žmogelį, kurį ji tikrai pažinojo, nes jo kvapas vienas iš tų specifinių, tad jai net neprireikė ilgai mąstyti. Greitu žingsniu patraukusi link vaikino Malia klestelėjo šalia, bet dėl kažkokių priežasčių, net nepasisveikinusi spoksojo į jį.

Brunetės šypsena užsirietė iki ausų, nes visgi šitas čielaviekas buvo gan ilgam dingęs iš beacon hillso, tad nenuostabu kodėl ji taip kvailai reaguoja,- Greičiau pažiūrėkit kas gi vis dėl to teikėsi sugrįžt,-mergina traukdama Aizeką per dantį tik nusišypsojo,-Ne čia ne klausimas, o ką tu čia veiki, va čia tai klausimas,-taip ganėtinai užtikrintai linktelėjo galvą įdėmiai tyrinėdama draugo veidą. - Žinok toks pat kaip ir prieš metus, nelabai keičiasi mano jausmai kojom,-linktelėjo galvą lyg užtvirtindama ką pasakė.

Išklausiusi jo trumpą kalbą apie grįžimą Malia sunėrė rankas,- Čia tai tiesa,-linktelėjo,- kol kojotė buvau ir tai prie beacon hillso slampinėjau,-gūžtelėjo pečius ir išnerdama rankas pasirėmė į suoliuką, kiek pasisukdama vaikino pusėn,-o tai tu nesinervuok,- mergina patapšnojo jam per pety,-gi dar yra Stailsas,-nusišypsojo patraukdama ranką nuo jo peties. Malia dar nelabai suprato kaip jų santykiai veikia jų gaujoj, bet, kad jau čia visi draugiški tai mergina buvo nusiteikusi išsiūlyti visus kuriuos pažįsta.

Malia žiūrėdama į vaikiną rimtai kiek sutriko, ta prasme ji nelabai suprato, kodėl stailsas turėtų jį išmest, nu tipo jie visi, kaip ir kokia gauja kuri vienas kitam visada pagelbės,-O tai, dabar biški susipainiojau,-pasidarė sutrikusiu žvilgsniu,-jūs su Stailsu nesutariat ar kaip?-Maliai kažkodėl labai parūpo šis faktas. Dėl nesuprantamos priežasties ji dar šnibždėdama jo paklausė.-Nors žinai ką? Nesvarbu, aš priimsiu, neužimk suoliukų gal kitiem jų labiau reikės,-mergina taip ryžtingai išrėžė.

Išgirdus tą tokią kaip banalią frazę Malią tiesiog pavartė akis, nes iš dalies gal ir visai buvo keista, kad jie nesutaria, nors čia su jais visko gali būt.-Ar tau reik primint, kad jei pradėsi išsidirbinėt man nebus sunku tau sulaižyt kojas,-mergina pasisuko į jį su pigdžiugiška šypsena veide. Na ji ir pati nemenkai jėgos turi, tad problemos ji nemato priimt žmogelį. -Stailsas?- krizendama pakratė galvą,- ne, jam nėra dėl ko,-suraukusi nosį papurtė galvą.

Nežymiai patrynusi rankas viena į kitą Maliai nusišypsojo, nes vis dėlto pasiekė savo, su keletu grasinimų.- O dar sakai, kad bijosiu,- iš to pasitenkinimo net nosis pas pačią užsirietė.- Nu va, dabar nereikės su kokia valkata peštis dėl vietos po suolu ar ant jo, koks skirtumas,-nežymiai nužiūrėjusi suoliuką ant kurio dabar sėdėjo Malia linktelėjo galvą ir išgirdusi sekantį klausimą kiek sutriko,-Aš galiu pagaut elnią arba užsakyt maisto,viskas ką gausi gyvendamas su manim,-išrėžus susikėlė kojas ant suoliuko.

Merginukė kiek susiraukė,-bet sakau tu čia suktais keliais nori gaut suoliuko vietą,-pagrūmojo pirštu, nors turbūt jo vietoj būtų darius tą patį.-hey! kad aštuonis metus praleidau miškuose dar nereiškia, kad nenusimanau apie delikatesus,- sunėrė rankas ties krūtine, nors pati dabar nelabai elnio norėtų,- aš spėju, kad mes arba sudeginsim namus arba užveisim elnių bandą,-tik pagalvojus apie visa tai mergina sukando apatinę lūpą, nes visgi neramu, kad iš namo gali likt tik griuvėsiai arba ferma.

-tiesa, nesiginčinsiu, bet tipo, kaip liaudis sako, būkim biedni, bet teisingi,-Malia per tuos metelius kuriuos dabar praleidžia, kaip žmogus, prisišaudė frazių.- Tai tikėk netikėjęs, bet paragautum tai iš kojų iškristum,- moteriškė rimtu tonu, linksėdama galva išbėrė,- Pagalvos, kad mes griaunam namus?-nežymiai klausiančiu veidu smotrina į Aizeką.-O po to jeigu ką, tai okupuosim suoliuką, tu po juo aš ant jo,-linktelėjo,-o kada pas mane, kad ir dabar galim,-sukrizeno moterėlė velnias žino ko.

-Aš nežinau, net ką pasakyt tau vyruti,-caksėdama liežuviu ir primerkdama akis pasukiojo galvą kelis kart, bet taip demonstratyviai lyg ir tokį nusivylimą ar kažką panašaus demonstruodama.- tai tada man atrodo, jog neteks man gaut namų darbų nusirašyt,-nusijuokė, bet taip garsu, kaip kiaunė kokia dar patrūkčiojo,- jeigu tu čia bandai šelmiško kažką įpainiot, tai baik, nes nu nežinau, kaip tau čia pasakyt, bet tu ne mano skonio bičas, nu gražus ir panašiai, bet dar pabūnam draugais,-linktelėjo galvą taip lyg atrodytų, jog ji galia lyg ir klausiamai išsireiškė.-Tai aš vistiek laimėsiu, nes tu man nusileistum, žinau aš tave,-taip pigdžiugiškai nusijuokė.

-tai ne, aš nesu beviltiška, galėsiu sriubos užplikyt iš pakelio, po to dar makaronu užplikyt galima,- taaip lyg ir besiderėdama dalinasi savo galimybėm.-Aij nu gerai, neimk į galvą gi juokauju,-kūmštelėjo anam tai lengvai į pety,-o tai tipo dabar tu valgytum ir nepasidalintum, ot, matai kaip,-suraukus nosį tik linktelėjo keliskart. -Sakiau, kad žinau tave,-sukrizeno prisidengus ranka.

-Bet tai kame bitės, tipo visą gyvenimą tu pas mane gyvensi,-kie nustebsiu, gal ir persigandusiu veidu taip žvilgtelėjo į jį, nes kažkaip būtų keista gyvent visą gyvenimą su kambarioku.- Davai nemyžk čia, nei skaudėjo nei ką,-dar kartą stuktelėjo į ta patį pety, bet dabar jau stipriau.- Nu tai logiška,-pavarčius akis taip kreivai dėbtelėjo į jį,-Jei būtum per geras, tai gamint mokėtum.

-Bet jeigu pasiplausi kai pradės mano namas griūt, tai mušiu, skaudžiai,-tokiu rimtu ir gan stipriu tonu išrėžė vaikinui grasinimą, nors turbūt tas namas atlaikys dar ir ne vieno vilkolakio pasibuvimą ar apsilankymą.-nemekiank tu čia, būk vyras atlaikyk smūgį,-sukrizeno lyg kokių velnio lašų prisirijus.-jo, kurgi ne, nenustebsiu jei greitu metu prie keptuvės kokis rymosi ir paskutines bulves šyldysi,-palinksėjo taip lyg nuspėdama, kad čia taip bus.