Tribūnos/ledo arena

*

Iš kažkur parovęs dvi poras pačiūžų atėjo į tribūnas su Malia savo kaliošų persimaut. Gerai,kad dydis pačiūžų reguliuojas, Stailsas visai netroško merginai pripažinti, kad pamiršo jos išmerą. Pritūpęs ant vieno iš suolų ėmė varstytis sportbačius. Buvo taip įnikęs į užduotį, kad netgi ne iš kart susivokė, kad reikia mandagiai pasiūlyti prisėsti šalia merginai. - nagi, nesidrovėk.-  paplekšnojo per suolą šalia ir ėmė toliau mautis batus juos kuo giliau kišdamas po suolu, neduok diev smirda.

atblūdinus paskui stailsą Malia tiesiog stovėjo dar kartais pasukdavo galvą, o kartais pati apsisukdavo, tas įprotis vaikytis uodega, rodo, taip niekada ir nedings. mergina dar taip kiek pasiblaškius išgirdo stailso balsą ir taip greitai prisėdo,-viskas okei, su aplinka pažindinausi,-tai nedrąsiai vyptelėjus, mergina prisiminė, kad ji yra pamiršusi kaip elgtis su tais keistais batais,-atsimeni tą vietą kai sakiau, kad gimiau pasiruoš,-taip nežymiai suspaudė lūpas,-tai žinok, kad melavau,-vos ne vos susitvarkė su tais batais ir pradėjo vėpsot į stailsą.

- sakai vilkiški inkstinktai nepadės pastovėti ant ledo? - kilstelėjo antakį. Gal jai tada nereikėjo imt pačiūžų, gal būtų užtekę kabintis nagais į ledą. Stailsas lyg ir atsiminė vieną alfų gaujos moteriškę, kuri basa vaikščiodavo pasipuošusi gineso rekordų knygos verto ilgio kojų nagais. Argi ne žavu? - na gerai, kas bus, tas.- giliai įkvėpė ir atsistojo prisilaikydamas turėklo. - einam? - mostelėjo ranka ale damoms pirmenybė.

-žinok nežinau,-gal kiek išsigandusiu žvilgsniu žvilgtelėjo į tą ledo gabalą, kuris dabar jau jos visiškai netraukė.-o tai jei aš iš čia pažiūrėsiu, manau, kad būtų teisingiausia,-tai linktelėjo galvą su tikslu taip švariai pasiplaut nuo artėjančios katastrofos. gavus klausimą taip nežymiai pati atsitraukė atgas, nu ta prasme kas bus ant ledo jai net ant normalaus paviršiaus ji nesijaučia stabiliai.

- eii, nejuokauk. pati sutikai čia ateiti, tad prašyčiau nesispyrioti. - pareiškė. šiaip ne taip pasiekęs pertvarą, skiriančią tribūnas nuo ledo, į ją įsikabino viena ranka, o kita siektelėjo Malios rankos. - eime. mes galime tai padaryti. - didvyriškai ištarė drąsindamas merginą. - jei sugebėsi mane pargriauti ant ledo, statau tau didžiulį šokoladinį tortą. - pasiūlė sandėrį.

-kai sutikau nemaniau, kad čia viskas bus taip šalta, slidu ir bruh,-suprunkštė besispyriodama, mat nė velnio ji nenorėjo ten lipt ir demonstruot savo karviškų čiuožinėjimo įpatumų. taip atmestinai žvigtelėjo į stailso ranką, tada į jį,- tu turbūt juokauji, ten nesmagu ir nejauku ir aš nenoriu ten lipt,-dar vis bandė perkalbėt jį, nors jautė, kad visa tai kažkokiu būdu yra beviltiška.

- aš tau sakiau, kad atėjai apsirengusi kaip į paplūdimio vakarėlį prie baseino. - palingavo galva, nerangiai nurioglino iki savo kuprinės ir ištraukė savo džemperį, kuris tikrai atrodė šiltesnis už jos plonytį megztuką. - prašau. - išpurtė džemperį, kad Malia galėtų sukišti rankas į rankoves. - bus smagu, pamatysi. - bandė ją įtikinti. - aš tau padėsiu. - drąsino.

-oh please,-sunėrė rankas ties krūtine, norėdama pareikšt, kad griežtai atsisako, šito bereikšmio slidinėjimo. -Nu ką tu čia man velki, neinu dėl to, nes gal, nesakau, kad tikrai, bet gal bijau apsiverst, tiesiog,- pasikasius pakaušį, gestikuliuodama rankom aiškino jam. Galiausiai taip stipriai su tokiu akivaizdžiu nepasitenkinimo iškvėpimu sunėrė rankas į jo džemperį ir pradėjo linguot link ledo,-bet jeigu nebus smagu aš sulaužysiu tau nosį,-su dirbtina šypsena prislinko prie Stailso.

Kol Malia šnekėjo Stailsas į ją žiūrėjo tokiu žvilgsniu like wat, nes nelabai pagavo, ką ji bando pasakyt. - supratau nieko. - nusijuokė. - mažiau kalbų daugiau darbų. - entuziastingai pridūrė pataisydamas dabar jau jos džemperį ir patraukė link ledo. - duosi rankytę? - kilstelėjo antakį nekreipdamas dėmesį į tą žiaurų grasinimą iš jos pusės. jau stovėdamas ant ledo ištiesė savo leteną norėdamas ją prilaikyti, kad nesusivožtų ir netaptų suvožtiniu. ((genius žodžiu :DDDDD))

Primerkus akis ji tik pasitampė prieš jį, nes jai sunku pripažint, kad šitos dalyko pasirodo ji bijo, bet va dabar vos ne pati save prisivertus lips ant ledo ir greičiausiai vartysis kaip karvė, bet neesmė.- Tu aplamai žinai čia viską, supranti kaip veikia,- taip atmestinai pabadė pirštu į visą areną ir suglėbus jo ranką savąją Malia sumetė savo kojas, bet dabar jau spaudė stailso ranką. ((žodžių žaismas on point))

- nu aplamai aplamai jo. - energingai linksėjo galva pritardamas. - laikykis mano rankos, jei pažadi nesulaužyti man tos nosies. viena kojyte, kita kojyte. juk ne taip ir baisu. - gūžtelėjo pečiais pats čiuoždamas atbuliniu. jau pasiekė patį vidurį ir dabar galėjo truputį panaglavot. - jokių kovinių veiksmų, kitaip tave paleisiu. - juokais pagrasino.

-aij gerai, nesityčiok, būtum mano vietoj,-tik atsikvėpė beviltiška gairele ir isikibusi į stailso ranką sekė jo judesius.-nosies aš tau nelaužysiu, jeigu pažadi, kad aš neapsiversiu,-taip tokia lempine šypsena užsižiebė merginos veidas. -tu juokauji, į vidurį mane ir kokie dar veiksmai, aš pajudįt bijau,-drebančiom rankom vis stipriau gniaužė stailso rankas.

- pažadu. - nusijuokė ir laikydamas jos ranką ėmė lėtai sukti aplink Malią ratus. - nagi, bent pabandyk palankstyti kojas. - paragino čiuožinėdamas jau dabar po visą areną ir, žinoma, kartu tempdamasis ir ją. - jei pabandysi, bus tikrai smagu, pažadu. - vis ją drąsino. netikėtai susimakalavo jam kojos ir Stailsas susimėtė. saugodamas merginą prisitraukė ją arčiau ir kažkokiu būdu švelniai prispaudė prie sienelės. - ojoj. - buvo net sulaikęs kvapą, tad dabar su palengvėjimu iškvėpė. - na va, sakiau, kad neapvirsi. - išsišiepė vis dar jos nepaleisdamas.

Stailsui suteikus tokį motyvuojantį pažadą Malia gal kažkiek ir atsipalaidavo,-aš bandau,-tokiu lengvu panikuojančiu balsu išmekeno porą žodžių. Pradėjus Stailsui judėt greičiau po visą tą didelį lauką, malios kojos atrodo visai susirakino, nors, kad ir kaip ji jas stengėsi atpailaiduot tai buvo beviltiška. Dar ta netikėta makalynė, kurią užvirė jo kojos malią iš viso išmušė iš vėžių, kad ši griebėsi, bet kokių saugumo priemonių, stipriai apsikabino vaikino liemenį ir užsimerkė,-čia ne ojojoj, čia, čia nežinau,-užsikirtinėjantis liežuvis ir drebančios kojos dabar atrodė didžiausia nelaimė visoj šitoj situacijoj.

- ei ei ei ei, palauk. pasižiūrėk. juk neparvirtai, tiesa. - Stailsas vis dar tvirtai laikė ją prirėmęs prie sienelės ir ji buvo visiškai saugi. bet nuo tokio jų artumo jau dabar jis pradėjo panikuoti ir tai išdavikiškai parodė paspartėjęs vaikino širdies plakimas. - gerai. - įkvėpė. - gal tai ir nebuvo pati geriausia mintis. atsivesti tave čia. aš.. atsiprašau. - šiek tiek supanikavęs vaikinas net nebesugebėjo rišliai dėlioti sakinių, tačiau kažkodėl nesugebėjo ir paleisti merginos. kokį poveikį ji jam darė, buvo sunku ne tik kalbėti, bet ir kvėpuoti.

Palaipsniui vis pradėjo atsitiesinėt, gilus kvėpavimas buvo jai draugiškas dalykėlis. Atpalaidavo ir pačias rankas kurios buvo apsiglėbę aplink Stailsą.- Ne viskas gerai, man tik reikia poros sekundžių,-pasirėmusi galva ir jo krūtinę mergina nei iš šio nei iš to pradėjo juoktis, trubtū šaltas oras ir adrenalinas nėra sveikiausia kombinacija. -Ne, viskas gerai, neatsiprašinėk, tiesiog suregavau per daug stipriai,-dar vis drebančiu balsu stengėsi nuraminti jo sąžinę.-Stailsai, dabar męs saugūs , manau, gali jau kaip ir paleist,-taip trūkčiodama mergina galiausiai užbaigė mintį.

- gerai. - susitvardė ir akimirksniu nuo jos atsitraukė. - padėti parčiuožti atgal ar tai padarysi pati? - paklausė vengdamas jos žvilgsnio. goddamit, Stailsui tikrai reikėjo išmokti tinkamai elgtis su merginomis, nes kol kas jo įgūdžiai visiškai apgailėtini. nunarinęs galvą su pačiūžos tuo aštriu galu braižė ledą galvoje plūsdamas save įvairiausiais negražiais žodžiais.

-Nah, turiu baimę ir kad ir kaip aš čia drebėčiau, būtų sąžininga ją įveikt,-bandydama pagaut Stailso žvilgsnį pati nelabai suvokė, kas jam ką tik nutiko. Pakėlusi jo galvą pirštais už smakro ir suglėbusi delnais jo vieną ovalų žandą, mergina teigiamai nusišypsojo, nes jautė, kad čia perdėtai sureagavo ir galbūt taip sunepatogino jį, tad tiesiog norėjo jam parodyti, kad viskas yra gerai.

- vadinasi nusiteikusi dar pačiuožinėti? - pakilnojo antakius ir išsišiepė. - esi tuo tikra? nes, matai, pažadus vykdau, bet ne pačiu saugiausiu būdu. - sukikeno turėdamas omeny tą jo nerangų kojų susipainiojimą. kad ir išlaikė merginą ant kojų, Stailsas neabejojo, jog įvarė jai nemažai streso su tokiais savo prikolais. ir dar tas jo sumišimas.. jis buvo tiesiog vaikščiojanti nelaimė. tiksliau pasakius, čiuožinėjanti.

-jo, nusiteikus, tikrai taip,-taip abejojančiu tonu prasižiojo. Nes buvo įsitikinus vieną, kad šios baimės jai būtina atsikratyt ir antra, jog daugiau nereikėtų taip apsikvailint, o turbūt ledo arena jai dar bus ne paskutinė.- Ne, aį tuo visiškai netikra,-nusišypsojus pakėlė galvą ir linktelėjo galvą, tipo kaip kokį sutartinį ženklą duodama, kad galim bandyt judėt.

- na gerai. - nusijuokė. - kadangi jau atiduodi savo likimą į mano rankas, tai aš pasiimsiu tavąsias. abi. gal taip jausiesi tvirčiau. - taip sakydamas paėmė Malią už rankų ir atstūmė nuo sienos. - pasistenk nors truputį sulenkti kojas ir jas dėlioti įstrižai, pakaitomis. - įsijautė į mokytojo vaidmenį ir nors dar niekada gyvenime jam nebuvo tekę to daryti, Stailsas tikrai stengėsi padėti jai pasijusti tvirčiau ant ledo. - gal pabandyk pasinaudoti savo..hm.. kojotiškais instinktais? - pasiūlė sukrizendamas, juk vistik tie padarai neturėtų būti su pusiausvyra susipykę.

Suėmusi jos rankaas, taip ganėtinai tvirtai ir įdėmiai klausydama jo žodžių, kiekvieną veiksmą stengėsi kuo geriau atlikti, nes turbūt dar iš šono ji atrodė lyg gimdytų. -Tas keistas jausmas, kai klausai, supranti, bet tau tai atrodo ne itin įgyvendinama,-nesiliaudama kartoti tu veiksmu sekiojo jį. -Kojotui su pusiausvyra ant sausos žemės yra labai gerai, bet matei kada nors šunį ant ledo?- išrietusi antakį ir vis dar susikaupus stebėjo kiekvieną savo žingsnį,-Tai vat taip su savo kojotišku instinktu aš atrodyčiau,-nusišypsojo, gal kiek iš savo pozicijos, tačiau galvos nepakėlė, jos kojos dar vis tirtėjo, tačiau, darbar ji visas jėgas sudėjo, tam, kad galėtų tai ignoruoti.

- gerai, atsiimu žodžius. - nusijuokė. - ką norėsi veikti vėliau, kai įveiksi šias pragariškas kančias? - kilstelėjo antakį. stengėsi nukreipti merginos dėmesį nuo drebančių kojų, kad ji šiek tiek užsimirštų ir per daug negalvotų apie tai, ką daro. vis dėlto, Stailsas ją tvirtai laikė ir nebūtų leidęs pargriūti. - manau galėtume kažką sumąstyti ten, kur tavo apranga būtų tam tinkama. - Stailsas visai nenorėjo, kad mergina čia ilgai šaltų, vistik jo džemperis neapsaugojo nuo šaltuko jos kojų, apgerbtų tik trumpučiais šortukais.

Tiesiog pritardama jo juokui, leidosi vedama, viskas lyg ir atrodė suprantama ir vis lengviau įgyvendinama, tačiau vos tik akys pakildavo nuo žemės, jis vėl prarasdavo pusiausvyrą, tad visą likusį laiką ji praleido nunarinusi galvą. -Nežinau, gal turi kokių pasiūlymų?-mergina leidosi blaškoma, tačiau ne per daugiausiai, nes vis dar buvo ties tikslu susikoncentruoti ką daro,-o mano apranga bus tinkama visur tik ne čia.-sukrizenusi toliau darbavosi.