Pakrantė

...

Theo mašiniukas sustojo visai netoli miško, ir tada jau savo kojytėmis paėjo takeliu, kol pasiekė upės pakrantę. Senos vietos, kuriose jis leisdavo dienas, kol mažas buvo. Tad slinko palei pakrasčiu ir akimis stebėjo aplinką. Netgi dabar, kai po tiek laiko grįžo į miestą šitą, gamtos kampeliai, nebuvo pasikeitę, kad nežinotu šios vietos kaip savo pirštų. Miškas buvo jo antri namai vaikystėje, ir netgi keistai skamba, bet kai jis yra vilkolakis, tiesiog miške geriau jaučiasi, nei tenais miesto viduryje, kur žmonės vaikšto ir blaškosi. Per daug jam tenais reikia valdytis. Taigi paėjas vos truputi, vaikinas ėmė bėgti palei upės kraštą ir tiesiog peršokdamas akmenius kurie buvo pakeliui.

Malios po atsivertimo į žmogų, miškas ir visokios tankymės nelabai traukė, tačiau kažkokiu būdu jos smegenys suveikė, kad reik kažkuo užsiimti, tad įsitaisius fotoaparatą mergina stovėdama, dar apie kažką svajodama fiksuodavo kadrus. Nebuvo ji profesionali fotografė, tačiau šis naujas atradimas jai visai patiko, fotoaparatas turėjo kažką , kas ją itin žavėjo, visi tie užfiksuoti vaizdai nuotraukose niekada nepasikeis. Imdama dabrus Malia netikėtai sustingo, mat išgirdo kką greitai, labai greitai artėjant, tad lėtai pasisukdama link artėjančios grėsmės, mergina parguldė vyruką, kuris sudrumstė jos ramybę. Pažvelgusi į jį įdėmiau susiraukė ir atsitraukė,- o čia tu,-taip nepasitenkinamai prakošė pro dantis.

Vaikinas ramiai bėgo per šią vietą, kai staiga buvo paguldytas, merginos su fotiku. Staiga netgi jo akys ėmė blizgėti geltona spalva ir netgi panaudojęs vilko jėga, ją nuvertė nuo savęs ir pats atsistojo. O tada vos užsimerkė kad nusiramintu,-Žinai, kad nemandagu taip guldyti kitus vaikinus po savimi, visgi ką pagalvos žmonės?-ramiau paklausė jis ir jo kūnas atsileido. Visgi toks staigus jos puolimas, privertė jį įsitempti visą.
-Net neketinau ką nors daryti, tiesiog bėgiojau,jeigu ką,-pasakė ir jau ėmė valyti rūbų kurie buvo aplipę medžių lapeliais ir spygliais. Ech, teks vėl skalbti rūbus. Dažnai tą daro, kai grižo į miestą šitą, nes vis kažkas atsitinka jam.

mergina išlaikydama pusiausvyra pasisuko į jį visa, bet vis dar nepatenkinamai žiūrėjo, mat šis vaikinas jai nekėlė labai daug gerų emocijų. -Aij gerai, žiūrėk tik nesusijaudink,-mesdama plaukus į šoną suraukė nosį,-ir jeigu 'guldyčiau' vaikinus po savim, viskas atrodytų žymiai kitaip,-dirbtinai nusišypsojo vaikinui, kuris vis dar kiurksojo ant žemės ir kažką niurnėjo sau po nosim. Maliai šis susitikimas buvo toks nemalonus, jog supakavus savo kamerą pradėjo lėtu žingsniu žingsniuot toliau.

Vaikinas jau buvo atsistojęs, kai jinai tai kalbėjo, tad vos suraukė nosį,-Dėl ko? tavęs?-atsiduso ir tada veide atsirado sarkastiška šypsena,-Oj kokia kandi tu, galbūt netyčia ne tokį gerą triušį miške pagavai?-lėtai pasakė, ir nuėjo atsisėsti ant akmens netoliese. Kai atsisėdo, akimis pasižiūrėjo į ją, kuri jau ėjo lėtai iš čia,-Na ir bėgi? Išsigandai tiesiog manęs? Ar tipo, rimtesniu darbų turi? Pvz: kankinti Stiles?-linksmiau paklausė vaikinas. Nagi nekėlė jinai jam irgi simpatijos, bet vis vien mieste negalima turėti tik draugų, netgi reikia vieno ar kelių tokių, kurie nelabai mėgstu Theo kompanija.

-O tu dar čia,-apsimestinai nustebusi nužiūrėjo vaikiną nuo kojų iki viršugalvio,- ne, tiesiog ne tą picą atnešė,-suspaudus lūpas mergina linktelėjo galvą kelis kartus. Vaikinas skambėjo taip nelogiškai, kad norėjosi jam to pačio triušio kaką burnon sugrūst. Jau buvo nužygiavus ne mažą atkarpą kelio, kol Theo nepradėjo jos traukt per dantį,-Aš nebėgu, tiesiog nematau prasmės tūnot su tavim vienoj erdvėj.-gužtelėjus petim, dabar jau pasisuko į vaikiną,- O tu šventas Petrai, prie ko Stailsas,-mergina taip gan stipriai susivožė facepalm sau į veidą ir žiūrėdama į jį tokiu buku žvilgsniu, vis užversdavo akis.

-Aš neketinu bėgti niekur, nes visgi traukti per dantį, mėgstu labai. O labiausiai patinka taip daryti tau,-vos pasakė ir vis dar sėdėdamas, rankas padėjo sau už nugaros ant akmens,-Picos? Nesveikas maistas kenkia žmonėms ir ne tik jiems. Tad kai būdamas geras, patariu, mažink picų kiekį,-pasakė vos su tramdoma šypsena ir žiūrėjo į ją nueinant. Ir po to sustojus,- O ką daugiau gali kankinti, nei jį, visgi visur ir visada kartu būnant,-linksmai pasakė ir vos užmerkė akis,-Bet vis vien,kai tada ištveri bendras pamokas, jeigu sėdžiu netoli?

Lėtai mirtelėdama ir pirštais suimdama ties akimis ir nosimi, atsiduso. -Ko tu nori iš manęs? Nori sudaryti maitinimosi planą - prašau, susirask tą kam tai bus įdomu.- perversdama akis, nudelbė jas į žemę, mat tas jo snukelis jai kėlė didelį susierzinimą, nors viso to priežastis buvo neaiški.- Męs nevaikštom sulipę, tai vadinama draugyste, kai dažniau nei kartą per savaitę leidi laiką su žmogum,-papūtusi lūpas pasukiojo galva į šoną. -Aš tavęs net nepastebiu, tik tavo dvokas, uh žmogau, tau reikia kažką su tuo daryt,-menkai šyptelėjo, tačiau vis dar akių nepakėlė į jį.

-Nieko iš tavęs nenoriu, mėgstu tiesiog erzinti tave,-linkteli galvą ir vos pasukiojo akis į šonus,-Susirasiu gal kada, bet kol kas apsistosiu link tavęs. Tad nesitikėk, nes neketinu greit baigti, tad susitaikyk su tuom,-nusijuokia tyliai ir jos elgesys atrodė kažkiek juokingas,-Dažniau galima sakyti kitaip, nei tik paprasta draugystę, nes visgi dažniau būnant vienas kito glėbyje, tad net meilę gal plešiat?-nusijuokes paklausė ir tada apsižiūrėjo,-Čia ne nuo manęs,juk vilkai švaresni nei kojotai, tai gal šitas dvokas yra pačios?

-Ką tu čia šneki bičas?-mergina kiek susiraukė, nes ne itin suprato, kas per mintis iš jo visos litanijos turėjo išsivystyti. -Ir jeigu čia kažkoks stalkerio prisipažinimas, tai gali sustot dabar, tiesiog šššš,-kaip priš orkestro pulką stovėtų sugestikuliavo ranka. -Gerai mūsų bendravimas ne tavo reikalas,-atšovė tokiu nepasitenkinusiu tonu į vaikino išsakytas mintis.-Nenaudok mano žodžių prieš mane, tai lėkšta,-pasimaivydama prieš jį atsikvėpė.

Jis vos šypteli pašaipiai,-O tu matau, labai moki maloniai bendrauti,-atsistoja nuo akmens ir tiesiog stovi, vos per metrą kur sedėjo jisai pats prieš tai,-Nesu stalkeris, netgi naujokas kaip aš tokius dalykus galiu išgirsti,tad manau visa mokykla žino,-lėtai pavarto akis, nes kuo tolyn, šita mergina ne tokia įdomi yra,- Naudosiu ką tik noriu, visgi žodžiai ne tavo nuosavybė, tad prašyčiau nevadovauti,-maloniai perspėja, visgi vaikinas nebūtu lengvas priešininkas jai.
-Taigi maniau jau keliauji tolyn, tad ko vis dar kalbiesi?-priminė jai jos norą eiti iš čia, nuo jo tolyn.

-O patikėk manim aš gaučiau medalį už malonų bendravimą,- dirbtine šypsena nužvelgė vaikiną. -Mh, kurgi ne,- nors ją jau ir pradėjo erzinti jo balsas, tačiau ši vis negalėjo nustot atsikirtinėjusi jam, mat jautė kažkokią pareigą save apgint, kad ir taip.-Šneku su tavim, nes tu dar vis erzinančiai nenustoji man atsikirtinėt,-pakeltu tonu išrėžė.

-Negautum, nes nesi maloniausia persona šiame mieste. Manau galima rasti milijoną kitų, tad nesipūsk Malia,-lėtai pasakė, balsas buvo ramus ir paprastas. Neketina jis čia dabar pykčiais svaidytis,- Atsikertinėti, matau ne vienas aš mėgstu, bet ir pačiai puikiai sekasi,-ramiai pasakė vaikinas ir žvilgteli į šią mergina,-Jeigu nieko prieš tai paklausiu paprasto dalyko, galbūt ką nors žinai, kur yra Skotas? Norėčiau su juo susitikti, o jo nematyti niekur.

-Čia buvo sarkazmas, bukagalvi,-merginą apėmė toks beviltiškas juokas.-Žinau,- kilstelėjo, pečiai tipo jokio big deal, čia jai ginčią tęst, nes vis tiek laimėtų. -O, šiuo klausimu aš prieš,-nors Malia net pati nenutuoki, kur jis randasi, bet vistiek smagu paerzint jį.-Ir skotas yra ten kur jam reikia.-išrėžus sunėrė rankas ties krūtine.

Pavarto akis jisai ir šypteli,-Vadinasi šiame mieste,sarkazmo niekas tavęs nemokino,-vos vypteli ir nužiūrėjo aplinką.O kai išgirdo jos pasakymą, vos nusijuokė,-Manau pabėgo nuo visų jūsų gaujos, atsibodot manau jam, tad geriau čia nesipūsk mieloji, visgi tiesiog sakei kad negali čia būti, tad ko stypsai dar?-paklausė paprastu balsu. Vaikinas tikrai neišduos savo tikrų emocijų, tad veide žaidė pašaipi šypsena.

-tame ir esmė, kad sarkazmo niekas nemokina, jį kiekvienas individualiai išmokstam, bruh,-ji nelabai suprato, kaip toks bukas žmogus dar gali mokyklos suole išsėdėt.-Tas tavo manau, va čia, kabliukas, kad tik tu taip manai,-linktelėjus galvą išrėžė.- Šiaip tai tu čia su savo invalidiškom kojom prilėkęs, sutrukdei man, taip, kad vyniok savo skudurus pats.- prisiminus, kad pati čia pirma atropojo, pasinaudojo pranašumu.

-O koks man skirtumas kas pirmas čia buvo, nes visgi vieša vieta. Tad atleisk, bet manau čia liksiu. O turi kelis variantus, tiesiog dingti iš čia ir įlysti į kokią uolą, arba šeip pasilikti čia, ir toliau rodyti savo neišprūsima,-vos pakėlė akis į dangų ir vaikinas šypteli.
-Ir tad vadinasi, sarkazmo visai pati nemoki, ot gaila netgi tavęs,-vos primerkia akis ir pasisuka į ją,-Tad rinkis iš dviejų variantų, nes pats nekeliausiu iš čia.

-T prasme aš išeičiau, bet tada reiškia, kad tau nusileidžiu ir supranti aš civilizuota asmenybė, po urvus nelabai turiu noro landžio ir panašiai,-tokiu bič feis maždaug išdėstė savo mintis, kad žmogelis kiek geriau suvoktų.- Davai tu pastovėk už save, o ne bukumą skleisk pro savo turbūt nešvarią burną,-pamosykavus pirštu prieš jo makuferį, sunėrė rankas ir smotrino į šitą mėsos gabalą.

-Jeigu būčiau šiukšlė, tai kelčiau ranką prieš merginas, tad geriau stovėsiu sau,-lėtai pasakė ir vos pasisuko link upę pačia. Paėjo vos kelis metrus ir sustojo palei vandens ribą. Vanduo atrodė vėsus, o maudytis Theo neketino, tad ramiai žvelgė.

-oho, nu tu čia skausmingai apie save,-paleidus fotoaparatą iš rankų, kad jis galėtų laisvai kabot, Malia vis dar stovėjo įbesta, nors jau senai galėjo pasišalint, bet kažkodėl vis norėjosi jam ką nors sulaužyt ar akį išimt, nes kojotės instinktas yra dar vis išlikęs ką nors jai nepatinkančio sumalt į miltus.

-Kodėl skausmingai?-lėtai pasakė ir net nesuprasdamas, pasuko akis į mergina. kuri kaip matėsi nesiruošė keliauti iš čia, tad jis garsiau atsiduso,-Vadinasi ne vienas iš mūsų, neketina kitam užleisti šios vietos,-pasakė ramiu balsu ir vėl atsisuko į vandenį. Theo galbūt ir draugiškas, bet visgi jo vilko pusė yra kovinga ir netgi mėgstanti išdaigas. Greičiausiai jam tiktu būti lapinu, bet vistiek vilku yra ir tuo džiaugiasi jis.