Palata #1

Vos atsidūrus ligoninėj merginai greitai buvo dezinfekuotos žaizdos ir susiūtos. Gydytojai buvo kiek šokiruoti, dėl to, kad visai neseniai jie paleido šią merginą iš ligoninė dėl durtinės žaizdos pilve, o dabar ji vėl grįžo čia su panašiomis žaizdomis, tik šį kartą ne viena, o su savo pusbroliu. Visas ligoninės personalas kiek keistai žiūrėjo į tamsiaplaukę ir jai pabudus bandė šią iškvosti, kas čia vyksta, bet Elison sukūrus dar vieną užpuoliko bandymo juos apiplėšti istoriją jie nuleido rankas ir pasiūlė merginai užsirašyti į savigynos kursus. Kiek ironiška. Elison palatoje buvo prijungta prie lašelinės ir dar kelių aparatų, stebinčių jos būklę, mat ji buvo praradus per daug kraujo, kad ją tiesiog išleistų namo. Prieš išeidama iš palatos seselė prijungė merginai lašelinę su morfinu, bet vos jai išėjus iš palatos medžiotoja persijungė prie įprastos lašelinės, tiekiančios paprastas maisto medžiagas medžiotojai. Elison nekentė nuskausminamųjų, nors jai atrodė, kad išprotės dėl to skausmo, bet ji nenorėjo tapti visiškai nebudria ir tuo labiau užmigti. Medžiotoją gal buvo apėmusi paranoja, bet atrodė, kad per daug nesaugu yra visą dieną miegoti. Tad ji tiesiog gulėjo žiūrėdama į lubas ir stengdamasi kentėti skausmą.

Tik poros valandų laukimo, gydytojai pagaliau įleido Aizeką aplankyti Alison. Lėtai nulenkęs rankeną, atidarė duris ir tyliai įėjo į vidų. Pakėlęs galvą pastebėjo, jog Argentė nemiega, gyliai įkvėpęs oro, sugriebė kėdę buvusią šalia durų ir nutempė iki pat merginos lovos. Atsisėdo ant jos. - kaip tu? - kilstelėjo lūpų kamputį. Jis džiaugėsi, jog spėjo išgelbėti abiems medžiotojams gyvybę pačiu laiku, aišku jam svarbiausia buvo išgelbėti šią merginą, dėl kurios Aizekas buvo pamatęs galvą, tačiau net tokioje situacijoje jis svarstė ar ji dar jaučia kažką jam, ar jau visai pamiršo tuos "atsitiktinius" bučinius. Vaikinas girdėjo Argentės širdį, kuri plakė iš skausmo, pirmiau jis nesuprato, rodėsi, jog po tokių sužalojimų leidžiamas morfinas, bet šį kartą jis buvo atjungtas ir buvo įsitikinęs, kad tai Alison darbas, atsidusdamas nužvelgė palatos grindis. - tai tavo darbas? - mestelėjo žvilgsnį į lašalinę su morfinu, kad šioji suprastu apie ką jis šneka. Jam buvo gaila jos, turbūt jausti tokį skausmą ne per saldžiausia, ypač kai žaizdos pačio negyja. Aizekas švelniai paėmė jos ranką, norėjo sustabdyti šį skausmą,kurį ji kenčia, bent trumpam. Vaikino rankų venos nusispalvino juodu atspalviu, jis užsimerkė ir gyliai įkvėpė oro, kuris maišėsi su įvairiais chemikalais, vaistais. Jis pasiryžęs traukti visą skausmą kiek tik jo kūnas atlaikys.

Pamačiusi Aizeką įeinantį į palatą medžiotoja nusišypsojo vilkui, taip bandydama atsidėkoti jam už tai, kad išgelbėjo ją, dar bandydamą taip paslėpti tą beprotišką skausmą, kurį teko merginai kęsti ir praskaidrinti niūrią nuotaiką esančią ligoninėj. Na, kad antras ar trečias suveiks ir pati mergina abejojo, nes kad mergina patiria skausmą Aizekas galėjo išgirsti pagal jos širdies plakimą, o tokio lygio niūrios nuotaikos jokia šypsena nenugesinsi.
-Neblogai,- atsakė Aizekui Elison, jam paklausus kaip ši laikosi. - Gydytojai sakė, kad keli raumenys kiek pažeisti, bet sugis. Nėra pažeistų didesnių kraujagyslių ar nervų, o tai sakė svarbiausia,- nelabai ji biologijoj nusimanė, bet medžiotoja buvo gana tikra, kad būtent tai jai seselės ir sakė.- Tiesa, jie kiek šokiruoti, kad per tokį trumpą laiką antrą kartą atsiduriu su durtinėmis žaizdomis. Viena seselė, palaikanti save šamane sakė, kad aš esu sekama juodosios žvaigždės ir tuoj mirsiu, kitos tik pasijuokė, bet sakė, kad visgi praverstų man užsirašyti į savigynos kursus,- tokiom šnekom ji bandė pamiršti tą nepakeliamą skausmą, bet tai sunkiai padėjo. Aizekui prabilus apie morfiną mergina kiek susiraukusi pasižiūrėjo į lašelinę. Na, visgi jis tikrai išgirdo, kad Argentė jaučia skausmą. Užsitempusi antklodę kiek aukščiau, beveik iki smakro, mergina atsakė jam:
-Mano. Nekenčiu morfino. Nuo jo suletėja reakcija arba dar blogiau - užmiegu. Aš negaliu savęs apginti miegodama.
Na, Elės noras save apginti nebuvo toks jau kvailas. Lapė kaip ir žadėjo išžudyti visus, kuriuos Elison myli, tai iš kur ji galėjo žinot, kad lapė nepersigalvos ir nenužudys pačios medžiotojos. Vilkolakiui suėmus merginos rankas ir pradėjus traukti iš merginos skausmą, medžiotoja trumpai leido tai daryti, mat tas palengvėjimas sekantis Aizeko veiksmus pažadino savanaudiškumą, bet matydama, kad vilkas jau kenčia tiek, kiek negali iškęsti greitai ištraukė savo rankas iš jo rankų ir delnais suėmė vaikino veidą. Elison akimirkai perkreipė veidą, dėl skausmo pajudinus dešinę ranką, bet galiausiai giliai įkvėpusi ir tyliu balsu pasakė:
-Tu neturi kentėti mano skausmo, išgyvensiu. Mano pasirinkimas buvo atsisakyti nuskausminamųjų.

Na, mergina tikrai atrodė daug geriau negu, kai ją rado gulinčia ant žemės. Kaip bebūtų jos veidas vis dar buvo išbalęs, bet taip turbūt buvo nuo keliamo skausmo. - tai gerai. - su šypsena linkteli išgirdęs jos atsakymą. Jai teks ilgai dar pagulėti dėl šių sužeidimų, apie medžioklę ši Argentė gali pamiršt tam tikra laiką, kol abidvi žaizdos pilnai sugis. - kaip tu susižeidei? - suraukė kaktą. Aizekas nelabai žinojo, kas šiuo metu dedasi šiame keistame miestelyje, iš tikrųjų nelabai ir norėjo žinoti, kol kas jis norėjo atsipūsti nuo visų šių nesąmonių, bet jeigu tai susyja su Alison - jam būtina buvo žinoti kieno tai darbas ir kokia to buvo priežastis. - savigynos kursai yra neblogai. - sukikeno. - bet tau jų nereikės. - turbūt dabar Aizekas galvoje jos nepaleisti iš savo akiračio nė akimirkai, bus kaip bite prie medaus, stebės kiekviena jos žingsnį ir veiksmą. - tau jo reikia. Tau reikia kuo daugiau poilsio, kitaip bus tik blogiau. - rimtai su šnekėjo. - tau dabar nereikės savęs ginti. Būsiu čia visą laiką ir stebėsiu tave. - kilstelėjo lūpų kampučius. Jeigu reiktu tai ir visą mėnesį būtų šalia šios merginos, nors ir dabar Aizekas greitu metu nežada palikti šios patalpos. Svarbiausia, jog susileistu to morfino ir užsnūstu, o dėl viso kito šis vilkolakis pasirūpins. Vaikinas tvirtai laikė Alison ranką, juto, kaip jo kūnų keliauja visas tas skausmas kurį patyrė mergina, aišku Aizekas jautėsi truputi kaltas, jog nebuvo tuo metu šalia ir jos neapgynė. Jis greitai atsimerkė pajutęs, jog Argentė ištraukė savo ranką, pakėlė akis į ją. - kodėl tu taip padarei? Aš dar galėjau kentėti. - gal ir būtų dar atlaikęs, bet ne tame esmė, jis tiesiog norėjo jai padėti. - jeigu taip neleidi man padėti, tada leisk suleisti morfino. - uždėjo savo ranką ant jos ir kol kas gražiuoju jos paprašė. - nebuk užsispyrusi, nuo to niekam negeriau. - papurtė galvą į šonus ir truputi stipriau suspaudė jos ranką.

Aizekui paklausus, kaip mergina susižeidė, Elė kiek nustebo, kad jis nė nenuspėjo atsakymo. Heteros beprotystė buvo lyg top naujiena paskutiniu metu, bet medžiotoja suprato, kad šis vilkas bandė kiek atitrūkti nuo Bykon Hilso dramos, kurios miestelyje buvo su kaupu. Ji nė negalvojo jo kaltinti savanaudiškumu, mat toks jo poelgis buvo gana paprastai suprantamas, niekas neturėtų patirti tiek skausmo tokiame amžiuje, kiek teko patirti šio miesto šaikai.
-Hetera. Kiros pusseserę lyg apsėdo kitsunė ir ji kaip nesava. Primena Stailso atvejį,- staiga medžiotoją suėmė kaltės ir savigraužos jausmas, už tą savanaudiškumo akimirką kapinėse. Medžiotoja tikriausiai žinojo, kaip išgelbėti tą merginą, ir tada pasirinko to nesakyti. Dabar suprato, kad tai privalo pasakyti. - Reikia paskambinti Kirai. Arba Skotui. Abiems. Manau žinau kaip išgelbėti Heterą.
Vos paminėjus alfos vardą, Elės kūną perskrodė dar viena kaltės banga. Prisiminus Makolą ir dabar žiūrint į Aizeką, medžiotoja nesuprato, kaip galėjo būti tokia kvaila ir naivi Argentų namuose. Iš vienos pusės ji viso to nesigailėjo, mat Elė žinojo, kad joje visada liks dalelė Elison, kuri mylės Skotą Makolą, bet dabar žiūrint į šį betą viskas, ką Argentė galėjo jausti, buvo kaltė. Bet kurį laiką nutarusi dar pasilaikyti tą istoriją, ji labiau susikoncentravo į tolimesnius vilko žodžius.
-Ne, aš turiu būti budri. O tu jau buvai pasiruošęs perimti daugiau skausmo, nei pajėgi. Aizekai, jei ta lapė čia ateis, tu jos neįveiksi. Ji gana aiškiai pasakė, kad vaikysis man brangius žmones. Taigi morfino man neleisk, aš susitvarkysiu su skausmu pati. Kai žaizdos susiūtos ir dezinfekuotos, ne taip baisiai ir skauda.

Po paskutinių grumtynių su nogitsunė, kuris buvo apsėdęs Stailsa, Aizekas trumpam atitrūko nuo Bykon Hilzo ir išvyko į Prancūziją. Vaikinas buvo beveik įsitikinęs, jog šioji mergina nebe išgyvens ir nenorėjo stebėti, kaip ši lėtai miršta ligoninės patale. - manai.. Tai vėl tas pats? - Aizekas nepažinojo Kiros pusseserės, tačiau pagal Argentės žaizdas galima buvo spręsti, jog šioji kietas riešutėlis. Vėl tos kalbos apie kitsunės ir nogitsunės nupurtė vargšo vaikino kūną. Juk Alison vėl galėjo būti ant mirties slenksčio.. Pasisekė, jog šioji medžiotoja sukaupus jėgas dar sugebėjo telefonu pasakyti savo buvimo vietą Aizekui. - pasakyk man ką jiems pranešti. Paskambinsiu Skotui. - rimtai linktelėjo. Vaikinas greitai pajuto, jog šioji dėl kažko nerimauja. Pakreipė galvą ir prisimerkė. - viskas gerai? - kartais tie vilkolakių instinktai tikrai išeidavo į naudą, iš žmonių galima buvo išpešti daugiau negu reikia. - tu dvelki nerimu. - kiek suraukė nosį. Gal tai buvo nuo nesenai įvykusios kovos? Gal Argentė nerimavo dėl savo draugų. - Alison, tu ligoninėje. Tau čia bus saugu. Niekas nenutiks. - žiūrėjo jai į akis ir bandė nuraminti, jis nenorėjo, kad Argentė jaustu skausmo. - būk gera. - vilkiuko akimis paprašė.

Aizekui paklausus, ar tai vėl tas pats, Elė susimąstė. Viskas buvo panašu, atrodė, kad Heterai reikia sumaišties ir skausmo, bet aną kartą... Aną kartą Nogitsunė atrodė gerokai stipresnė už šią kitsunę. Galbūt taip buvo todėl, kad šis kartas buvo ne pirmas, ir tai nebe atrodė taip pavojingai, nes Elison žinojo, kad galima rasti būdą tai sustabdyti, bet medžiotojai vis vien buvo baisu.
-Nežinau... Kažkas panašaus, bet aną kartą kitsunė manau buvo pavojingesnė. Galbūt šį kartą ji nėra tamsioji kitsunė, Heteros neapsėdo, juk ji pati turėtų būti lapė, ar ne? Jei ji Kiros pusseserė. Gal šį kartą tiesiog merginą užvaldė jos lapiškoji pusė.
Aizekui paklausus, ką pranešti Skotui, medžiotoja pradėjo galvoje dėlioti, kaip viską geriau apibendrinti.
-Manau skausmas yra tos lapės achilo kulnas. Kai aš ją rimčiau sužeidžiau, tikroji, žmogiškoji Hetera atrodo trumpam atgaudavo kontrolę. Neįsivaizduoji kaip tai gali padėti, bet sukėlus jai didelį skausmą... lengviau ją nužudyti,- merginos paskutiniai žodžiai skambėjo gana žiauriai, bet ji vis dar juto nemažą pyktį. Be to jai atrodė, kad neįmanoma išgelbėti tos merginos, jei ta lapė yra jos dalis. Kuriam laikui ji ignoravo Aizeko klausimą, dėl jos nerimo. Ji nenorėjo kol kas matyti nusivylimo Aizeko akyse, nors suprato, kad turės jam pasakyti. Ir kuo ilgiau tai slėps, tuo bus blogiau. Vilkui užsiminus apie tai, kad ligoninėj saugu, mergina pažiūrėjo į jį tokiu "rimtai?" žvilgsniu.
-Kiek pamenu, šio miestelio ligoninė tikrai nėra viena saugiausių vietų mieste,- staiga ją perliejo dar viena prisiminimų banga. Jos pusbrolis. Jam gi perdūrė pilvą. Mergina pašoko ir atsisėdo ant lovos, mat adrenalinui užliejus kūną ji trumpai nejuto skausmo.
-Kaip Tomas? Mano pusbrolis gyvas?
Argentė jau buvo pasiruošusi lipti iš lovos ir ieškoti savo pusbrolio, nors ji suprato, kad pro Aizeką nepraeitų.