in/out

.

Priėjus prie durų nežinojo ar kas nors namie yra, bet vistiek iš mandagumo pasibeldė, mažu kas namie sėdi.

Susinervinęs, kad kažkas vis dėl to sutrugdė jam gerti jo taip mylimą viskį Stepas nepatenkintas ateina prie durų ir jas pravėręs pamato ilgų, tamsių plaukų ir nuostabaus grožio veido savininkę Eleną, šypteli puse lūpų, ir neturi ką pasakyt. 
- Kuo galiu padėt? - te išlemena.

Prasivėrus durims kiek nustebo, ji mažiausiai tikėjosi išvysti jį. - Sveikas.. - gan tyliai ištarė ir prikando lūpą. - Netrugdau? - kilstelėjus antakį viršun stebėjo Stefaną, gal kokių mergų prisivedęs, tai negi trugdys Elė jam..

Ji nesitikėjo, o jis nesitikėjo dar labiau. Stefas stovi sustingęs it baubą pamatęs ir net kalbėt bijo, bijo ką susakyt, bijo susivelt. -Tu? Ne, juk tu man niekad netrugdai,-pasako ir kaip kulka šokteli nuo durų, kad būtų vietos Elenai įeit. Net atlikdamas šiuos veiksmus vaikinas nenuleidžia akių merginos.

Išgirdusi, kad šši jam visai nemaišo čia nusišypsojo ir užėjo vidun. - Nuo kada gražu gerti vienam? - joo, Elės uoslė gana gera ir labai puikiai užuodžia nuo Stefano atsiduodantį viskį. - Gal ir man pasiūlysi? - pasuką galvą į jį vis dar besišypsodama.

- O tu tiesiog eik į svetainę, kaip visad, ir nebirbink man smegenų,-pasako ir pavarto akis. Uždaro duris, po to jas kaip ir priklauso užrakina ir permetęs savo ranką per Elenos petį nusiveda ją į svetainę, kaip ir priklauso. Kažkaip atsigavo vaikinukas, iš pradžių turbūt dar nebuvo per daug įsijautęs.

out with Stefan

įeina vidun.

Nuo Alaricko chatos lėtai traukdamas namo, Damonas pažiūrėjo į tebekraujuojančią ir vis dar skaustamą vietą, suprasdamas, kad ne viską išsitraukė,
- Po velnių... - numykė šiek tiek stabtelėjęs kieme, bei pakėlęs maikę, susiraukė matydamas kelias stiklo šukeles likusias vidui. Sugręžęs dantim pasitaisė maikę ir vėl lėtai ėmė traukti lėtai link namo, kurių duris pasiekęs atidarė, o įėjęs stipriai trinktelėjo uždarydamas.

in

Vos išėjęs pro duris ir jas uždaręs, Damonas sustojo ir liko stovėti, kokias geras dešimt sekundžių žiūrėdamas į žemę. Supratęs, jog visas jo gyvenimas, kaip ir visada linkęs mėtyti kliūtis, per kurias peršokęs supranta, jog tik jis vienas gali savimi pasirūpinti, suteikė jam gana didelį nusivylimo jausmą viduje. Keletą kartų įkvėpęs ir iškvėpęs šis su gana guvia šypsena pakėlęs galvą į mėnulį, primerkė akis, o tada žengdamas žingsnį po žingsnio, lėtai niekur neskubėdamas lygiomis kiemo trinkelėmis, dingo tamsoje.

Deanas, miestelyje buvo naujas medžiotojas atvykęs su šeima, tad kaip nekeista jie čia visi dėl to atvyko, nes žinojo, jog miestelyje per didelis kiekis vampyrų, pats būdamas spontanišku ir nežadančiu laukti ėmėsi veiksmų išsiaiškines vieną iš jų buveinių, tad nemažai apsiginklavęs ir apsirūpinęs kitu arsenalu aplink save ir savo rankose įsiveržė vidu.

(negali būti tik veiną žmogų žinau rašanti taip postą tu esi,kitam fr kitas salvatoris.)
Jeremis sparčiu žingsniu atsekė Damona ir paklaustas ar važiuos į mokyklą nesiginčijęs linktlėjo galvą
- gerai važiuojam į mokyklą reikia,nors iš dailės teigemą turėti,bei iškaulyti iš istorijos. Beje,gal galėtum užkalbėti matematikos mokytoją? Man labai prastai pas jį,kaip it pas fiziką su Chemija.
atsiduso jis atsistodamas prie keleivio durelių ir laukdamas,kol Damonas jas atidarys. Nes nenorėjo bandyti vaikino kantrybės. Į pamokas jau vėlavo,bet nors į paskutines dvi gal spės

Tiesiog įėdo į mašiną nė nenujausdamas,aks dedasi jo auklėss-draugo,švogerio ar kaip ten pavadinsi galvoje

Išlipusi prieėjo prie vaikino ir nuėjo kartu su juo ten kažkur.