svetainė

.

Įžengia į svetainę su Elena pašonei ir palikęs ją vieną stovėt kaip ir priklauso nužygiuoja prie barelio. Įsipilęs į stiklinę viskio, kaip visad, gerdamas vienas, šis pasuka akis į Eleną, dar kartą nužvengia ją nuo galvos iki kojų ir gurkštelėjęs šiek tiek viskio atsiremia į kažkokį stalą sukrižiuodamas rankas ant krūtinės. - Taigi, Elena, kokie vėjai jus vėl atpūtė į Salvatorių namus?-paklausia ir ironiškai šypteli žiūrėdamas tiesiai į merginos akis.

Atidžiai stebėjo kiekvieną Stefano judėsį ir pamačius, kad jis stiklinaitę prisipylė, neskubėdama nužygiavo prie pat jo. - Na kadangi aš buvau tokia faina ir sudeginau savo namus tai kaip ir čia gyvenu dabar... - sumurmėjo, kas čia žino gal jam kartais atmintis patrinka po tų visų Tessos nesamonių.- Džeremis atnaujiną būsta tai tu man leidai čia apsistot . - gūžtelėjo pečiais, atėmė iš Stefano stiklinę ir pati ir užsivertė iki dugno.

Išpučia akis ir šiek tiek pasimeta net pats. Turbūt vaikinas visas smegenis pragėrė šitą viskį kiekvieną dieną gurkšnodamas.. - Taip. Atleisk, buvau pamiršęs, turbūt.. - pasako ir gūžteli pečiais. Pamatęs, kaip ši jo stiklinaitę pasiemus užsiverčia visą ir nepalieką nei lašo Stefanui, berniukas kiek susiraukia. - Klausyk, jei gyveni mano namuose, dar nereiškia, kad gali gert, lakt ir kitaip į savo gerklę leist mano gėrimų. Arba galų gale jei neišgali jų pati susipirkt gali bent atsiklaust, dėdės Stefano, ar gali šiek tiek išgerti,-pasako bandydamas labai protingą primest, ir apsimesdamas, kad tikrai atsimena, kad leido jai čia gyvent. Pasako, šypteli žiūrėdamas į Eleną, ir paiemęs iš jos stiklinę įsipila dar šiek tiek viskio, ir taip pat jį išgeria, padeda stiklinę ant stalo, stebi merginą.

Nesulaikius juoko garsiai nusijuokia. - Taigi DĖDĘ Stefanai, ar galėčiau gauti stiklinę viskio ? Pažadu visko iškart neišgert ir jum šiek tiek palikt. - mirkteli akutę, su didžiausia šypseną žiūri į jį, pasiilgo mergiotė Stefano. Pradeda svarstyt, gal netyčia padarė didžiausią klaidą gyvenimę palikdama jį. Juk Stefanas jos gyvenimo meilė, net ir pati nesuvokia kaip ši galėjo su juo taip pasielgt.

- Taip, panele Elena, dėdė Stefanas tuojau pat jums į pils stiklinę viskio, jei tik pageidausite,-pasako ir mirktelėjęs akim plačiai išsišiepia Elenai, nukeliauja kelis žingsniukus link baro, ir ištraukęs antrą stiklinę vaikinas įpila šiek tiek gėrimo ir nuneša jį paduoti Elenai, atsistojęs tiesiai priešais ją pažiūri į jos gylias, gražias akis, ir taip tiesiai į jas žiūrėdamas vaikinas paduoda panelei stiklinę su viskiu. - Prašau,- pasako ir šypteli puse lūpų.

- Ačiūū. - šyptelėjus paiimė stiklinę iš Stefano rankų, gurkšteli ir pakėlusi galvą įsistebeilijo į jo akis, tipo čia akių kontaktą bando užmegzt Elė. - Ar jau labai girtas tu ? - kilsteli klausiamai antakį, gal reikės jį paguldyt lovytėn tuoj, kaip mažą lelių, kad bent šiek tiek poilsio gautu čiuvelis

- Aš? Ne, aš blaivut blaivutėlis, bent jau kolkas. - pasako ir pažiūrėjęs į barelį vėl atsisuka į Eleną ir tyliai nusijuokia. - Nebent, bendrai kalbant nežinau ko sieki klausdama ar aš girtas.. - pasako ir šypteli kreiva šypsena, na, suprantat, pakankamai pošlas Stefas pas mus, tai velniai žin kokios mintys jam užplaukt gali. Aišku, nėra įsitikinęs, bet mano, kad už šituos žodžius ir žuvį gaut gali, bet niekis, ne pirmas ir ne paskutinis kartas juk.

- Nepasakyčiau, kad tu jau toks blaivas. - linkteli kelis kartus galvytę. - Ei ei ei , raminam tokias kalbas! - nusijuokė ir silpnai draugiškai šiek tiek jį stumtelėjo. - Regis kažką tuos lydėsim lovos link, nes prisišnekėsi kitu atvėju kaip reikalas. - nusišypsojo

Šiai jį stumtelėjus vaikinas pagauna jos rankas ir jomis ją prisitraukus prie savęs jis apsivija rankomis apie jos liemenį. Veidai buvo vos keli centrimetrai viens nuo kito. - Eisiu tik tuo atveju, jei paskaitysi pasaką prieš miegą ir padainuosi lopšinę šalia atsisėdus,-pasako ir plačiai išsišiepia, žinoma, Stefas jau buvo šiek tiek, nors, gal ir ne šiek tiek, bet pakankamai išgėręs, nes pakankamai daug įsidrąsinęs yra.

Kai šis ją prispaudė prie savęs Elena giliai įkvepė ir atidžiai žiūrėjo į jo akis, jau žinojo ,kad šitai gali geruoju nesibaigt, tad stovėjo kaip sustingus. - Nuo kada Stefan.. Stefanui reikia pasak... pasakos? - šiaip ne taip tarstelėjo, fsio nebegali Elė daugiau rimta būt, hormonai pradeda viršų imt

- Nuo tada, kai padauginęs viskio jis kitaip negali užmigt,-pasako ir žiūri į pasimetusią, ir kiek sunkiai kalbančią Eleną, todėl šiek tiek atsitraukia nuo jos, ne šiek tiek, bet pakankamai, bet rankų nuo jos lemens nenuima. - Palaukite, argi tai tik ne susijaudinusios, pasimetusios Elenėlės balselis? Kas atsitiko, kur visa drąsa, mergaičiuke?-paklausia ir pakilnoja antakius žiūrėdamas į ją.

- Tai vis dėlto prisipažįsti , kad šiandiena alkoholio padauginai? - atsikvėpia, kai šis bent tarpą tarp jų padidino, hormonai irgi mažiau į akis lenda kolkas. - Kodėl aš turėčiau būti susijaudinusi arba pasimetusi? Man gerklę skauda, tai kelis kartus užsikirtau ir tiek... - prikando lūpa, trageškisnės melagės čia su žiburiu nerasi.

- Padauginau tik tokiu atvėju, jei pasakosi pasaką prieš miegą, jei ne, tuomet ir toliau gadinsiu tau ramybę,-pasakė ir truktelėjo pečiais. Išgirdęs jos pasiteisinimą Stefanas nuoširdžiai nusijuokia. - Niekad nemokėjai ir manau nemokėsi meluot, Elena..- pasako ir atsidūsta.

- Kad aš pasakų jokių nemokų ir abėjoju ar tau jų reikia , nes tavo pačio gyvenimas vos ne kaip pasaką. - nusišypso. - Aš nemeluojuu nuuu...- vos ne sumykia ten. - Man tikraiii gerklę skaudąą. - linksi, žiūri į Stefaną

- Nagi, baaik Elena, juk tėvai vaikystėje tau tikrai pasakojo daugybę pasakų, galiu garantuot, kad bent dalį jų tikrai atsimeni,- net pat nejučiomis pasako žodžius apie jos tėvus, nors ir žino, kad ši tema Elenai yra pakankamai skaudi. - O dabar tu, padėsi man nužygiuot iki mano kambario ir ten mes prisiminsim visas pasakas iš vaikystės, pasakė ir užtikrintas savimi linkeli.

- Nu gerai... gal kelias ir prisimenu.. BET tik kelias... - Elenai patiko prisimint kažką mielo ir susijusio su jos tėvais kas nebūtų skaudu. Patraukė atsargiai jo rankas nuo savo klubų, įsikabino jam į parankę ir nusitempė su savim link jo kambario.

Atėjus čia iškarto nuėjo prie gėrimų. Išsitraukė kelis burbono butelius (tikėkimes nieks nepastebės, kad čia jų labai trūksta) ir ėjo atsisėst ant sofkutės. Užsileido ant viso garso muziką kurioje paeiliui ėjo visos Elenos depresiškos muzikos. Šiuo metu mergina klausėsi dainos 'Stay', atsidarė butelį burbono ir šį užsivertė. Iš pradžių kiek susiraukė, nelabai pratus buvo ji gert, tačiau kitos išeities ar noro kažką kitą daryt ji neturėjo. Atsiremė į sofą, susikėlė kojas ant staliuko ir karts nuo karto vis gurkštelėdama burbono Elena užsimerkė. Mėgavosi muzikiniu fonu, tuo pačiu stengdamasi išmest visas niūrias mintis iš savo galvos.

Įėjęs į svetainę, visų pirmą užuodė atidarytą burboną, o tik vėliau pamatęs Eleną vėl stabtelėjo foje,stebėdamas ją sėdinčią svetainėj. Atsidusęs vaikinas perbraukė ranka per veidą ir nieko nelaukdamas klestelėjo ant laiptelių vedančių nuo durų į svetainę,
- Kažkas pagyvenęs su manimi, perėmė mano manieras... - pasakęs mostelėjo link butelių ir sulenkęs vieną koją prispaudė alkūne žaizdą, jausdamas, kad parėjęs nuo Alaricko nemažai iškraujavo.

Kelias valandas besimėgavo nesustojančia depresuota muziką, tačiau kažkas privalėjo ją sutrukdyti. Išgirdus Deimono balsą Elenai kaip mat palengvėjo viduje, tad ji atsimerkė ir atsirado prie pat jo. - Tau viskas gerai?? - sunerimus paklausė, nužiūrėjo jį nuo galvos iki kojų ar sveikas, bet alkoholis užgožė nuo vaikino sklindantį kraujo kvapą. Kiek sunerimus Elena pažiūrėjo į jį. Gi kiek laiko iš Deimono absoliučiai nieko negirdėjo. - Kodėl po velniais tu nusprendei ten pasilikti?! - piktai išreiškė "nedidelį" pasipiktinimą Deimono elgesiu. Kad ir pyko, tačiau džiaugėsi, kad šis buvo gyvas.

Elena akimirksniu atkreipė dėmesį kai šis susvyravo, jog kažkas negerai. - Deimonai greitai parodyk savo šoną - greitais žingsniais priėjus prie Deimono užstojo jam kelią. Gan drąsiai patraukė jo ranką nuo šono ir ją belaikydama su savo kita ranka pačiupo už jo maikės krašto ir pakėlė pasižiūrėt. - Ei greitai sėdi ir jokio burbono negausi kol nebaigsiu tvarkyt šitos žaizdos. - tarstelėjus atleido jo ranką ir maikę paleido. Nuėjo iki stalčiaus kur buvo visos medicininės priemonės ir visą žaizdoms skirtą lopyti dėžutę ištraukė ir nužygiavo link sofos. Pati atsisėdo, o dėžutę padėjo ant stalo. Laukė kol šalia atsisės Deimonas, kad Elė galėtų apžiūrėti jo žaizdą ir ją sutvarkyti.

((lyg tyčia kaip man rpg, taip netas arba dingsta, arba bm nekrauna, arba greitis kai vėžlio -.- so ignore jeigu užtrukčiau atrašyt :D ))

- Aha tau viskas labai gerai.. - sumurmėjo. Kai šis atsisėdo iš dėžutės ištraukė sektuką, mat matosi, kad Deimonas išsirenkt nenori tai Elena tik pakėlė jo maikę ir prisegė kiek aukščiau, tam, kad geriau matytusi žaizda. - Aš visada būnų atsargi. - linktelėjus ištraukė vatos ir ant jos užpylė SPIRITO. Iš pradžių apvalė aplink žaizdą visą kraują, kad būtų aiškiau kuriose vietose yra šukės. Tuomet pradėjo valyti ir pačią žaizda, žinojo, kad velniškai degina, tačiau norėjo kuo greičiau pravalyti ją, kad jam mažiau skaudėtų. Tuomet ištraukė mažas replytes, kuriuos kažkuo buvo panašios į pincetą ir pradėjo traukti pirmąją šukę. Nelabai jai patiko kalbėti, kai ji kažką kruopščiai stengėsi išvalyti jo žaizdą, bet galbūt kalbantis jam mažiau skaudės. - Man tai tikrai viskas gerai. - šyptelėjus pusę lūpų ištraukė pirmąją šukę iš Deimono žaizdos. - Ačiū.. - kiek tyliau pasakius  pradėjo traukti antrąją šukę .

(acetono? Nudurnėjai?:DD ne nagus valai gi)
Į svetainę atėjo jeremis.pamatęs vaizdą priėjo greitu žingsniu prie jų
-kas nutiko? damonai,kodėl negyni?
išpūtė akis sutrikęs.Juk taip neturėtų būti