svetainė

(blet nu neatsimenu kaip vadinas, necypk -.- )

Ir pati Elena pakėlė akis į Deimoną ir jų žvilgsniai ko gero keliom sekundėm susitiko iki kol neužėjo Džeremis . - O kas pagaliau sumąstė sugrįžt. - lengvai pavarčius akis, akimirksniu ištraukė antrąją šukę . - Liko dar dvi šukės ir bus baigta. - lengvai šyptelėjus stengėsi iškrapštyti trečiąją šukę iš žaizdos. - Bonė nieko nesakė daugiau? Tas vaikinas nepasirodė su kuriuo ji davėsi? - betraukdama pasiteiravo Džeremio, kažkaip gan giliai ta šukė kurią traukė buvo įstrigus, ko gero skauda žymiai labiau nei traukiant anas dvi. - Ai ir papasakok man smulkiai kaip jūs abu sugebėjot išsiskirt.. - prikandus lūpą krapštė toliau šukę lauk.

Išgirdus ką pasakė Deimonas Elena kaip mat sustojo tvarkyt jo žaizdą. Mergina sedėjo be žado. Iš Džeremio kalbų tik žinojo, kad būtent vaikinas t.y. Deimonas permiegojo su Bonę. Su jos geriausia drauge. Kelias minutes tylėdama viską giliai apsvarstė. Šiuo metu Elenos kūne virė nežmoniškas pavydo jausmas. Nusprendė apsimest, kad viskas gerai ir nekelt iš to skandalo, nes jau būtų senai aprėkus Deimoną kaip jis taip galėjo ir pabėgus iš čia. Tylėdama be gailesčio ištraukė trečią šukę ir pradėjo gan grubiai traukti ketvirtąją.

(vandenilio peroksidas tas daiktas)
-Labas ir tau Damonai
šyptelėjo jis
- Na Elena liepė grįžau plius Bone mane žudė su Rebecha
atsiduso jis stebėdamas visą tą reikalą
-Matau esi didvyris išgelbėjai mano sesę ačiū
nusišypsojo jis ir klestelėjo ant fotelio,norėdamas kiek nors pailsėti.Paklaustas apie tą vaikiną jis ramiai tarė
-Sakė,kad aš sugrioviau jai gyvenimą,kad draudžiu kalbėti su draugu,kad ji man viską atidavė,kad aš mulkis,vadinau ja kekšė.Daugiau lyg nieko.Tiesa ji mane kankino skausmo ir ugnies iliuzija,kaip kokia Jane voklturi
nusijuokė jis iš palyginimo,nes neikada nemanė,kad Bonė lygins su šia bejausme filmo heroje.
-Ne jis dingo. Prasmego skradžiai nežinau,kas jis ir jei atvirai man nerūpi.
Jeremis buvo pasiruošęs ginti Damona,todėl jo veidas buvo ramus ir buvo įtikinęs save,kad kalba tiesą,tai melo niekas nebūtų supratęs
Paklaustas apie skyrybas tarė
-na prikūliau tą vaikiną.tada Bonė tėškė,kad skyrybos aš nepasidaviau ir persimečiau ją per petį norėjau įsinešti,tada atėjo Damonas ir reikėjo gelbėti tave. Vėliau po burto likau tik su Bone ir galutinai išsiskyrėm,kai ji mane puolė,kaltino nebūtais dalykais.Nebegalėjau klausytis ir pasiunčiau ją velniop ir pavadinau kekše. tad trenkiau durim ir išėjau prisigerti
kalbėdamas vaikinas pažvelgė į Damona tarsi sakydamas pridengsiu tave tad tylėk ir laikykis mano versijos.
-Kieme sutikau Mikealsonus,atėjo Bone ir išpažinti atliko Rebechai bei ėmė mane kankinti,tuomet pasprukau viskas
atsiduso jis paimdamas Damono viskį uo stalo ir gurkštelėdamas iš viso butelio

(neburbu,čia tu be eilės rašiai ir posto netaisysiu dėl tavęs)

- Meluoja ir neraudonuoja...Aaaauč! - užrėkė šiek tiek atsitraukdamas nuo Elenos, kai šis ėmė drąskyti jo žaizdą. Nužvelgęs merginą, Damonas pasisuko į Jerį ir pakilnojo antakius, visiškai neketindamas teisintis, nes jai Elenai nei motais,kodėl jis turėtų kažką sakyti,
- GAila, kad pasirodei, tikriausiau būtų išėjęs visai neprastas vakaras, - su šypsena tolaiu erzino tiek Eleną, tiek Jeremy, tik va kad tas skausmas pašonėje darėsi vis skausmingesnis.

-mulki norėjau pridengti tave
užsivertė viskio buteli įsiutęs

Eilinį kartą klausydamasi Deimono žodžiu susinervino. Ištraukė paskutinę šukę, su spiritu išvalė visą žaizdą ir užklijavo stora didelį pleistrą. Atsegė jo maikę ir nuleido žemyn. - Baigiau. - tik tiek pasakė, sudėjo viską atgal į dėžutę ir nunešė padėt viską atgal į vietą. - Jaunuoli ! - atsisuko į Džeremį. - Mano akyse tu tikrai negersi. - pasipiktinus atėjo prie jo ir atėmė viskio butelį, nors neesmė, kad ten buvo burbonas. - Marš lovon, šiandien linksmybių užtektinai prisiturėjai. - visiškai rimtai tarstelėjus nužingsniavo link lango ir pažiūrėjo pro jį į akinančią tamsą.

kai sesuo atėmė viskį įsiuto
- dar ko neaiški
atsistojęs nuėjo prie sienos ir ištraukęs kardą priėjo prie Damono ir suėmęs jo ranką perpjovė ją ir bei atsigėrė kraujo
- na dabar pažaisim. Taps Jeris vampyru ar ne
tarė sukiodamas rankoje durklą

((dafuq?))

(a šeip nusibodo,kad jam vadovauja :D)

(tai gavo kraujo ar ne)

Pamačius ką išdarinėją Džeris Elena tik dar labiau susinervavo. - Man atrodo aš tave metams uždarysiu į tą celę esančia rūsyje už tokias nesamones. - piktai šnekėdama priėjo prie Džeremio ir už ausies jį pagriebus pasodino ant sofos. - Sedėk ir tylėk. Padarysi dar kokia pizdivalkę žinok tikrai gražiai nesibaigs. - Elena šnekėjo labai rimtai, jai šiuo metu tiko bet kas, kad tik nereiktų matyti vaizdinio kuriame Bonė yra vienoje lovoje su Deimonu.

(negavo.)

(šet)
-dar ko
smogė sesei,neleis vadovauti,juk jis medžiotojas jėgos turi
-gausiu kraujo tavo jei ne jo

Gavus gan stiprų smūgi kurio Elena visai nesitikėjo ji parkrito. Kiek persigandusi stebėjo šitą situaciją. Rankomis atsirėmė į staliuką ir atsistojo. Pamačius brolį ant žemės, greitai nubėgo prie jo. Nesvarbu ką jis jai padarė, tačiau Elena ne tokia, kad atsuktų nugarą žmonėms kuriuos myli. - Džeremi.. kas tau pasidarė?! - kilstelėjo antakius viršun.

(trumpais postais nebelabai moku.Susiėmaiu viskas)
Gavęs smūgį jis susiraukė
-audž...
susiėmė už pakaušio
-atsiprašau,susimsiu tik neišpirk manęs
tarė ramiu balsu Jeremis
-Man viskas gerai ,pats kaltas
atsiduso jis

- Džeremi tu tikrai turėtum eit pailsėt.. bent porai valandų. Jos tau niekuom nepakenks. - menkai šyptelėjus linktelėjo ir paragino Džeremį eit pamiegot. Atsistojus ištiesė broliui ranką, kad padėtų atsistot. Elena klausėsi Deimono žingsnių, kelis kartus pro petį atsisuko ir pažiūrėjo ką jis daro. Kažkaip tik dabar suvokė, kad jis taip pasielgė su Džeremiu, kai dar nesenai pažadėjo Elenai jį saugot ir globot, kol jos nebus. Šiek tiek susiraukė bemąstydama ir bandydama surišt visus istorijos galus.

Jeremiui buvo liūdna.Jis atrodė susikrimtęs. Todėl pažvelgė į Eleną klausiančiu žvilgsniu
-Elena aš nebegaliu ir miegas čia nepadės.Man skauda širdį ir tai mane žudo.Noriu nejausti nieko. Nes dabar jaučiu,kad niekam nerūpiu.
atsiduso jis seniau buvo lengviau visi bėgdavo padėti,o dabar jis jautėsi vienišas,netgi labai vienišas
-Norėčiau,kad būtų,kitaip. Dabar jaučiuosi,visiem,kaip šuniui penkta koja. Neberė ieko,net draugo kuriuo pasitikėjau ir kuris suorato mane
pažvelgė į Damoną turėdamas galvoje jį

Damonas išgirdęs paskutinį sakinį kiek tik įmanoma suraukęs veidą atsisuko į Jerį, suprasdamas iš tono, kad kalba eina apie jį,
- K...?T...- palemeno kažką sekundę nesuprasdamas šis rimtai ar ne. Tada nusijuokęs atsitiesė ir priėjo arčiau vaikino, - Vienu judesiu galėčiau tau galvą nuraut...vienu sumautu mano dėkos judesiu tavo širdis galėtų nustot plakus mano delne.. - pasakęs trinktelėjo prištu Jeriui į krūtinę, būtent tą vietą kurioje buvo širdis, - Aš niekada neturėjau draugų...Niekada, ir tu tai turėtum puikiai žinot... - pasakęs atsitraukė ir giliai kvėpuodamas užsisuko nusprendęs daugiau nieko jam nebesakyti, vien dėl Gilbert dukros

- Džeremi tu neesi vienišas ir niekuomet nebūsi. Aš visuomet būsiu šalia kai tau manęs reikės. - nusišypsojo, tačiau labai greitai šypsena iš Elenos veido pranyko. Deimono elgesys ją vis labiau stebino. - Jeigu ir praleidai gerai laiką su mano geriausia drauge lovoje tai nesuteikia tau leidimo grąsinti mano broliui. - nebesusilaikė tylėdama , vistiek nesugebėjo iš galvos to vaizdinio išmest tai bent jau išsakys šiek tiek nuomonę apie jį. - O draugų tu turėjai. Tikrai turėjai. - pasižiūrėjo kiek susirūpinusiu per brūkšnelį piktu žvilgsniu į giliai kvėpuojantį Deimoną.