stefano kambarys

.

Atsitempia Stefaną čia, neskubėdama iki pat lovos nuveda, patraukia antklodę, tada paguldo Stefaną, užkloja, šiltai apkamšo ir atsisėda šalia. - Dabar ponas malonėkite užmerkti akis ir paiilsėk, nes nusigėriai kaip reikalas. - šypsodamasi žiūrėjo į apkamšytą Stefaną.

Šis kaip mažas vaikas dar labiau įsipatoginos savo lovytei ir atsigulęs ant to šono, kuriame sedėjo Elė šis šypteli, ir užmerkia akis. - Taip, panele, laukiu pasakos,-pasako ir nusijuokia, tuo pačiu momentu dar stipriau sumerkdamas akis.

Žiūrėjo į Stefaną ir nė žodžio netarstelėjo, užmigs pats, didelis gi vyras jau. Susidėjo abi rankas sau ant kelių ir laukė pirmųjų miegojimo žėnklu.

O šis nė nesiruošė miegot, ir galų gale nebuvo girtas. O gal ir buvo. Bet gyliai širdyje žinojo, kad vis dar myli Eleną ir būtent dėl šitos priežasties jis ir laukė pasakos, tiesiog, jis norėjo ilgiau pabūti su Elena, ilgiau jausti jos buvimą šalia ir galų gale ilgiau pažiūrėt į jos tobulumą.

Sėdi ten kaip koks grybas tam kambarį, apsidairo, gal kol jos nebuvo Stefanas čia ka nors pekeitė, užmatė rėmeliuose ant naktinio staliuko jo nuotrauka su Eleną, kilstelėjo ja, įsižiūrėjus perbraukė lėtai pirštais per ją, nusišypsojo, kažkaip į galva mintys apie visa tai ką jie kartu patyrė pradėjo lyst, žinojo tik tiek, kad tai ką ji ir Stefanas turėjo buvo tobula.

Šis lyg tyčia prasimerkęs pamatė, ką daro Elena ir pamačius, kad ši šypsosi te ištaria. - O viskas taip galėjo būt iki šiol..- pasako ir atsidūsta, vėl įsistebeiliją į Eleną, atsimena dar tuos laikus, kai ši buvo žmogus ir kaip jie tebuvo du, vienas kitą beprotiškai įsimylėję paaugliai.

Išgirdusi Stefano balsą kiek sutriko ir greitai padėjo nuotrauką atgal į vietą. - Žinau... Ir neįsivaizduoji kaip aš gailiuosi dėl visko kas nutiko tarp mūsų kai pervirtau į vampyrę. - atsidūsta. - Kodėl nemiegi? Gi ir pats supranti, kad pasakos aš neseksiu... - pažvelgia į jį, laukia atsakymo

- O tu? Niekad apie tai negalvoji? Apie tai, kaip buvo seniau? Kad viskas galėtų būt taip pat? Visą laiką, kol buvai su mano broliu galvojau apie tave, nebuvo nei dienos, kad išeitum iš mano galvos,-šypteli, nors ir menkai. - Ilgiuosi tavęs, ir kiekvieną dieną vis labiau,-pasako, kad ir kaip jai tai dabar keistai skambėtų iš jo.

- Stefanai... - atsidūso. - Žinoma galvoju. Kiekvieną mielą dieną svarstau ar nepadariau klaidos palikdama tave, ar nepadariau klaidos susidėdama su Deimonu ar išviso neesu klaida kiekvieno iš jūsų gyvenimę... Tie svarstymai mane žudo... - klausydama Stefano žodžiu vos laikė šypsena, kad tik neapsižliumbtų čia kaip kokia nevykelė. - Aš tavęs irgi ilgiuosi... - tyliai tarstelėjus nuleido akis į savo kelius.

Stebėdamas Eleną vaikinas pradeda kandžiot savo apatinę lūpą, nes pats nemenkai susigraudino prisiminęs viską, ką jie kartu apturėjo. Stefanas vis dar labai stipriai ją mylėjo. Šis tiesiog atsisėda, ir atsirėmęs į lovos galą jis nusikloja, ištiesia rankas, it paragindamas Eleną ateik link jo ir apsikabint, nes jis aiškiai jaučia ir supranta, kad mergina jaučiasi prastai.

Stipriai apsikabino Stefaną ir atrėmė galvą į jo petį, neprisimena kada paskutinį karta ji buvo jį apkabinusi. Klausėsi Stefano širdies dūžių kurie buvo perpus ramesni negu Elės šiuo metu. Ko gero Elenai jausmai kuriuos jautė Stefanui pamažu magiškai pradeda sugrįžt.

Šiai įšokus jam į glėbį jis stipriai apkabino Eleną, ir pajautęs, kad mergina dreba šis apsiklojo pats ir apklojo Elena koldra po kuria jis gulėjo. Jausdamas savo ir Elenos atrumą šis buvo ramesnis nei ramus, šypsojosi pats sau, ir laikė apsikabinęs Eleną, pabučiavo jos kaktą ir dar stipriau apkabino gliežtą merginos kūną, jau senai nesijautė toks ramus.

O Elenai prie Stefano kaip nekeista buvo įtartinai gerai. Kažkaip ir visos problemos iš galvos išgaravo. Dar kelias minutes pasimėgavusi ta stulbinančia tylą, pamažu atitraukė savo rankas nuo jo bei atsitraukė per keletą centimetrų nuo jo veido. Iš pradžių žvilgsnis sustingo ties jo akimis vėliau šis pamažu nusileido iki jo lūpų, tuomet visiškai neapgalvojusi ką daro savas lūpas priglaudė prie Stefano lūpų. Neįsivaizdavo Elena kur visas šitas gali nusirutuliot ir kokios bus to pasekmės.

Pajautęs jos lūpas prie savųjų Stefanas realiai pasimetė, ir kaip ir Elena nežinojo iki kur tai gali nuvest, tačiau šiuo momentu tai nebebuvo svarbu, nes viskas, kas sukasi aplink jo pasaulį dabar buvo jo glėbyje ir švelniai glaudėsi prie jo, bei švelniai lietė jo lūpas. Nenorėdamas, kad viskas ties tuo ir baigtųsi Stefanas savo rankomis pradėjo liest jos šlaunis, liemenį, kol galų gale į švelniai apkabino ir pratęsė bučinį, švelniai, neskubėdamas, kad viskas būtų gerai, kad nieks nevyktų per greitai, ir kad gera būtų ir jam ir Elenai.

Elena kažkur giliai viduje buvo nustebusi, kad Stefanas jos neatstūmė, bet dabar tai nebebuvo svarbu. Pajautus jo rankas ant savo šlaunų Elenai iškarto hormonai sukilo, o dar kadangi ji vampyrė tai tie hormonai žymiai agresyvesni ir stipresni negu žmogaus. Bučiuodama Stefaną nuo jo negalėjo atsitraukt nei per milimetrą, kairės rankos pirštukai jau pradėjo nardyti Stefano plaukuose , o su kita rankyte lėtai perbraukusi per jo krūtinę ir pilvuką užčiupė už maikutės krašto ir tystelėjo taip,kad ši nutrūktų nuo jo suplyšdama per pusę.

Jau kiek įsidrąsinęs ir įsiaudrines vaikinas nuvelka Elenos švarkelį kuris ir taip vos dengė jos pečius, ir švelniai nurengęs merginos suknelę ir atsitraukęs nuo jos lūpų pradėjo bučiuot jos kaklą, nuslysdamas prie pečių ir vėl grįždamas prie kaklo, net pats nesistengdamas viską atlieka tobulai, nes tiesiog nežmoniškai buvo pasiilgęs Elenos ir jos artumo.

Pajautus, kad liko be nieko ir kairę rankute iš jo plaukų nuleido,bei atsegė vaikino džinsus. Jusdama Stefano lūpas ant jos kaklo merginą galvą atlenkė žemyn ir mėgavosi kiekviena sekundę būdama su juo. Besimėgaudama apkabino rankomis jo kaklą ir švelniai kartu atsigulė , pirmas kartas kai jam leido likti viršuje. Sulenkė vieną kojytę ir šiaip ne taip sugebėjo nuslinkti jo džinsus žemyn, beliko pasidarbuot su apatiniais, tačiau viso reikalo Elena skubint nelabai norėjo, nes jai visiškai nepatiko mintis, kad visa tai gali baigtis. Abiem kojytėm įsikibo į jo šonus, patraukė vaikino galvą link savo lūpų ir saldžiai eilinį kartą jį pabučiavo.

Toliau švelniai rankomis liesdamas visą Elenos kūną vaikinas nebežinojo, kaip viską tęst toliau, nežinojo, kaip dabar, tokia Elena reaguos į viską, ir ar eilinį kart šis neliks kvailio vietoj, kaip ir seniau. Galvoje sukosi milijonai minčių, nors ir pats nežino kodėl, seniau taip nebūdavo, nes Stefanas tiesiog mėgaudavosi viskuo, o šį kart, kas net jam pačiam keista, jis kažko, nors pats nežino ko bijojo. Bijojo vėl prarast Eleną, bijojo, kad ši vėl grįš pas jo brolį. Toks ir panašus šūdas sukosi jo galvoje, tačiau vaikinas negalėjo pasiduot mintims, nes tuomet būtų viską sušikęs, ir tuomet jau nebe jis galvojų, kad Elena jį atstums, bet ji galvotų, kad jis jos nenori. Tiesiog švelniai toliau bučiuodamas jos saldžias lūpas, rankomis glostydamas jos plaukus, vaikinas mėgavosi.

Kad ir kaip visko skubint Elena nenorėjo, tačiau instinktai ir hormonai darė savo. Akimirksniu nuplėšė Stefano apatinius ir apsivertė taip, kad būtų viršuje. Stefaną prispaudė stipriai prie lovos ir akimirkai sustojo pamačius jo žvilgsnį. Tačiau nenorėjo manyti ,kad Stefanui visa tai nepatinka, tad pradėjo bučiuoti jo kaklą, lūpas, pečius, krūtinę. Išbučiavo kiekvieną mažyti jo kūno centimetrą, bebučiuodama kažkur prie klubo raižė visokias nesamones, galbūt kiek per stipriai, tačiau jėgos gabaritų šiuo metu Elena visiškai nejuto. Mergina žinojo ko dabar nori o tai yra Stefanas ir nieko daugiau.

Supratęs, kad galiausiai bent jau dabar atstumtas neliks vaikinas nestabdė visko, greit atsegęs ir pašalinęs merginos lemenėlę, bei kelnaites, kaip ir priklauso vaikinas šveelniai ir niekur neskubėdama įeina į merginą. Lėtais judėsiais juda, švelniai bučiuoja merginos lūpas, švelniai glosto jos šlaunis, vėl pabėgęs nuo jos lūpų kiek pasilenkęs bučiuoja merginos kaklą, pečius. Šiuo momentu daugiau nieko ir nenorėjo, daugiau nieko nereikėjo, viskas, ko jis labiausiai norėjo buvo čia, su juo, ir netgi visiškai jo vieno, bent jau kolkas.

Pajautus pagaliau Stefaną viduje po kelių minučių pasijautė kaip devintam danguj. Jau labai senai Elena turėjo seksą kupiną aistros ir meilės. Mergina tik dar stipriau pradėjo raižyti jo šonus, ko gero Stefanui net skaudėt pradėjo yra labai didelę tikimybė, kad be jėgos gabaritų jam ir kraujus ten paleido. Tačiau Eleną įsisiurbus į Stefano lūpas kaip reikalas, neatsitraukia nei sekundei, toks jausmas, kad net kaip kvėpuot jau pamiršo. Dabar svarbiausiai, kad ši viso to vėliau nesigailėtų ir tai nesukeltų bereikalingų problemų ar dramų jos ir taip labai dramatiškam gyvenimę.

Toliau dirbdamas Elenos viduje jau pradeda jaust, kaip realiai ji ir jos nagai jau baigia jį suplėšyt, todėl paiemęs abi merginos rankas jas suspaudžia savuose delnuose ir kadangi šiam pabodo būti apačioje staigia apverčia ją į apačią. Prispaudęs jos rankas prie lovos vaikinas pradeda bučiuot kiekvieną Elenos kūno dalelę kaikuriose vietose nestipriai jai įkąsdamas. Mintyse vis dar kurdamas iliuzijas, kad betkurią minutę gali būt atstumtas šiek tiek nervinosi, tačiau tai per daug netrugdė.

Pajautus, kad šis jos rankas patraukė kažkaip į galvą mintis atėjo, kad gal perstipriai ten vaikiną braižė, nu bet nieko iki vestuvių sugis. Elena visiškai neprieštaravo būti apačioje, mėgavosi gaunamu malonumu ir Stefano dantukais karts nuo karto ant kurios nors kūno vietos. Galvą užlenkus atrėmė į visas paklodes, viskas jau Elenai kaifavimo metas užėjo. Iš pradžių kelis kartus tyliai ten paaimanavo, tačiau dar kelios minutės ir nuo Elenos balso turbūt skambėjo visi namai. Galimas daiktas, kad net senyva močiutė esanti už kelių kvartalų apkurto. Aimanuodama pradėjo kartoti Stefano vardą, visai išgalvos visos mintys pranyko.

Įsiaudrinęs šis pradeda vis greičiau judėt, veiksmai darosi vis grubesni, pats nebejaučia nei ribų, nei ko kito. Kaip ir kiekvienas vyras buvo patenkintas savimi žinodamas, kad moteris taip pat yra patenkinta tuo, ką jis daro. Šypsojosi, paleidęs Elenos rankas pradėjo glamonėt jos kūną, vėl įsisiurbė į jos lūpas, aistringai ją bučiavo, ir nenorėjo, kad ši akimirka kada pasibaigtų.