Koridorius

...

Nors jau lauke jau temo, Ali namo tikrai neskubėjo grįžti namo. Slankiodama miesto gatvėmis mergina nutarė užsukti į mokyklą. Visgi buvo pamiršusi savo švarkelį, kurį ji tikrai mėgo. Eidama tuščiu koridoriumi buvo kiek suglumusi, o dar ir mirtina tyla ją po truputi gaubė. Vis tik buvo keista, matyti mokyklą tokią apmirusią, juolab čia visada veiksmas tiesiog virte virdavo. Žingsniuodama koridoriumi Argent užsimerkė, po kelių žingsnių atsimerkė. Giliai įkvėpusi oro ši stabtelėjo. Merginą visą dieną tiesiog kamavo bloga nuojauta, lyg kas nors turėtų tuoj įvykti. Nebuvo nei aiškiaregė nei banšė, viso labo tik paprastas žmogus, kuris pavertė save medžiotoju, bet nerimą jautė, tik nežinia dėl ko. Pasisukusi į savo spintelės pusę, ėmė ją rakinėti. Prietemoje nelabai ką matė, tad greitai atrakinti spintelės nesugebėjo.

Visiškai netikėtai Viktorija čia atsirado, gal pasiilgo mokyklos? Abejotina, vis vien šitoje patalpoje ji nesimokino, nors kažkuo ši vieta ją labai traukė ir turbūt ne veltui. Ilgai vaikščioti nereikėjo, nes greitai pastebėjo Argentų mergiotę mokyklos koridoriuje. - ne per vėlu būti mokykloje? - jai paklausus klausimo, per koridorių nuėjo garsus aidas. Mergina šyptelėjo ir lėtais žingsniai ėjo link Alison. Šių dviejų merginų santykiai tikrai nebuvo per geriausi, tačiau kažkodėl dabar Viktorijai tai teikė džiaugsmą.

Kiek pasikrapščiusi ji galiausiai atidarė spintelės duris. Sugriebusi švarkelį jį suspaudė ranka ir sukluso. Žingsnių aidai tiesiog atsimušinėjo į tuščio koridoriaus sienas. Ali puikiai girdėjo tą žingsnių garsą, kurį skleidė kita gyva būtybė, buvusi čia. Pakėlusi akis ji žvelgė į savo spintelės vidų ir laukė kol toji būtybė priartės. Visą tą tylą ir žingsnių aidus pertraukė moteriškas balsas. Galiausiai paleidusi švarkelį atsitraukė nuo spintelės ir pasisuko tos būtybės pusėn.- Turbūt per vėlu, žinant, kad pamokos jau seniai pasibaigusios,- atsakė lediniu balsu. Nei vienas Allison veido raumuo nei nekrustelėjo. Rodėsi jog į tą merginą žvelgė statula, kuri tiesiog nebuvo sukurta tam jog parodytų kokias nors emocijas. Vis tik jos nerimas šiandien Alli neapgavo, mat šios moters pasirodymas tikrai nežadėjo nieko gero.

Alison prabilus, mergina sustojo. Pakreipusi galvą į šoną nusijuokė. - mažas tas pasaulis, dar karteli susitikome. - kelis žingsnius paėjo į priekį. Turbūt taip elgdamasi Viktorija bandė truputi įbauginti Alison. - dviese, kur aplinkui nieko nėra ir niekas negali padėti. - kilstelėjo pečius viršun. Staigiai nagais įsikibo į spinteles esančias jai iš kairės pusės ir paspartinusi žingsni ėjo link Argentės, stipriai braižydama spintelių dureles, vien tas sukeltas cypintis garsas per ausis skausmingai skambėjo.

Kiekviena raumeninė ląstelė Ali kune įsitempė. Ji buvo pasiruošus viskam, nes žinojo jog šis susitikimas su Viktorija, be pasėkmių nepraeis. Šiai pradėjus artintis Ali kiek prisimerkė. Netrukus tyla perskrodė šaižus metalo cypimas, kuris nebuvo itin malonus. Kiek suraukusi kaktą Allison stipriai užsimerkė. Ilgai tai netruko, mat vos po kelių akimirkų vėl stebėjo moterį. Kęsti tą garsą nebuvo nei malonu, nei lengva, bet vienintelis dalykas, kuriuo mergina tai išdavė, buvo nepasitenkinimą rodanti veido išraiška.- Juk žinai, kad tavo grąsinimai manęs jau seniai nebejaudina,- galiausiai suraukusi kaktą burbtelėjo. Gerai, ji šiek tiek bijojo Viktorijos. Nors tai net nebuvo tikra baimė, veikiau pavojaus jutimas. Juk vis gi blondinė buvo kiek pažeistos psichikos.

Alison prabilus Viktorija sustojo. - aš tau negrasinu. Tiesiog gal šiek paerzinti noriu, tik tiek. - išsišiepė ir gūžtelėjo pečiais. Mergina iš tolo užuodė baimę, kuri sklido nuo Argentės, tai jai kėlė šypsena. Viktorija dabar stovėjo šalia medžiotojos. - taigi? Gražiuoju žaisime ar kaip bus? - kilstelėjo antakį. Viktorijos žaidimai ne visados baigdavosi gerai, dažniausiai kažkieno mirtimi, tačiau ji nenorėjo nuskriausti Alison, gal šiek tiek ją pagąsdinti ar panervinti.

Nei vienas raumenėlis Ali veide nesujudėjo. Galvoje tylus balselis nuolatos kartojo vieną frazę: lik rami, lik rami, lik rami... Lyg tas balselis žinojo ką sako, bet kol kas tai buvo geriausia mintis, kuri galėjo šauti į Argent galvą. Juk ji negalėjo pulti Viktorijos, būdama visiškai beginklė, bent jau kol kas...- Mieloji, siūlau eiti ir pažaisti vienai, būti aukle neturiu laiko,- galiausiai atrėžė įsmeigdama ryžtingą ir nuožmų žvilgsnį blondinės akis. Nervinama ar erzinama ji nesileis. Buvo kvaila provokuoti visą šį reikalą, bet argi buvo pasirinkimas?

Viktorija pakreipusi galva nusijuokė. - manau šiandien tau reikėjo pasiimti savo auklę su savimi. - merginai išsišiepus, jos akys sublyksėjo žalsvą spalva, ji greitai užčiuopė nagais Argentei už kaklo ir prispaudė prie spintelių, kilstelėdama truputi aukščiau. - ar skambinsi tėveliui, kad tau padėtų? - sukikena šiek tiek spustelėdama Alisons kaklą. Viktorija senai ieškojo kažkokio iššūkio šiame mieste, tad pagalvojo, kad gal medžiotoja puikiai tiktu jos pasismaginimui.