Automobilių aikštelė/Įėjimas/Išėjimas

Dešinėje rankoje nešina pinigine, kitoje laikė telefoną, ji pakėlė akis į dangų ir suvokė, jog jai nepasivaideno. Iš pilko dangaus pradėjo leistis lietaus lašai, kurie vis stiprėjo ir didėjo. Pati nė nepajutusi kaip pradėjo bėgti, Kira pasiekė DVD nuomos punkto įėjimą ir perėmusi visus daiktus į vieną ranką, su kita jau lenkė rankeną, bet durys neatsivėrė. Merginos kaktoje atsirado šiokia tokia raukšlelė, kuri reiškė, jog ji nesupranta, kas dedasi. Pakėlusi akis per durų stiklą ji išvydo vyriškį, žilais plaukais, gan žemą, vilkintį darbinę uniformą, kuris iškėlė pirštą į viršų, lyg liepdamas laukti ir nuėjo tolyn. Tamsiaplaukė susigūžė ir prisiglaudė kuo arčiau pastato, nes stogelis nebuvo didelis, o ji tikrai nenorėjo likti sulyta. Ši pradėjo trypčioti kojomis, bet iškarto sustojo, kuomet pajautė vandenį, besitaškantį ant jos drabužių. Praėjo geros penkios minutės, o ji vis nenustojo žvilgčioti į laikrodį ant savojo riešo. Kirai pabodus laukti ji jau norėjo eiti, bet išgirdo kaip tas pats vyriškis kiša raktus į skylutę ir iš antro karto pataikęs, galiausiai atrakina duris.

Nicolas ne taip seniai atvyko į valstijas ir vis dar nepažinojo daug žmonių, tad jo vakarai buvo leidžiami vienoje iš trijų vietų. Sporto klube arba namuose, nes kaip ir jo tėvas nemėgo šokių muzikos ir naktiniai klubas jam neatrodė gundantis pasirinkimas. Šį kartą jis pasirinko sėdėjimą namuose, tačiau ir juose nerado kažką gero nuveikti, todėl greitai apsirengęs ir įsėdęs į savo mašiną, atvažiavo į dvd nuomos punktą, kurį matė kažkada pravažiuojant ir taip pat apie jį girdėjo, nes prieš išsiunčiant Calavera čia, jo močiutė su tėvu privertė šį išmokti viską, kas įvyko šiame mieste, o tai įtraukė ir prieš trejus metus įvykusį Peter Hale pasirodymą. Sustabdęs savo transporto priemonę, jis iš jos išlipo ir kaip tik pamatė, kaip pirmieji vandens lašai pasipylė iš dangaus. Nebijodamas sušlapti, jis ramiai nuėjo durų link, kur pamatė pažįstamą veidą. Priėjęs kiek arčiau, Nicolas buvo įsitikinę, jog tai ta mergina, kurią jis puikiai pažįsta, tad pasisveikino. 
- Sveika,- pamerkė jai akį ir palindęs po minimaliu stogeliu šalia jos, stebėjo tą vyriškį rakinantį duris.

Išgirdusi variklio burzgimą, ji atsisuko į automobilių stovėjimo aikštelę ir išvydo mašiną, kuri kaip tik parkavosi prie dvd nuomos punkto. Išlipus tamsiaplaukiui vaikinukui, Kira stebėjo kaip šis juda link durų. Kuomet galiausiai ryškiai ir iš arti išvydo jo veidą, merginos lūpų kampučiai kilstelėjo aukštyn ir ji nusišypsojo, - Labas, - pasisveikino su Nikolu žvelgdama jam tiesiai į akis. Labai seniai matytas žmogus jos galvoje atnešė daug prisiminimų. Iki šiol tėra sutikusi tik draugiškus medžiotojus, bet kiek Nicolas pasakojo apie savo gimines, jie tikrai nepasigailėtų Kiros draugų, vilkolakių, o gal ir ją pačią sumedžiotu, nes visgi, ji nėra žmogus, - Kaip laikaisi? - nors ir durys jau buvo atrakintos, ji tik linktelėjo baltaplaukiui žmogeliui, bet dar nesiruošė eiti į vidų, nes ją domino sutikta persona, kurios atvykimo čia priežastys itin įdomios Yukimurai. Tamsiaplaukė pasirėmė kairiu pečiu į sieną ir susinėrė rankas ant krūtinės, - Kodėl čia atvykai? - paklausė, kuomet šiek tiek suraukė nosį primerkdama akis. Mergina tikrai neturėjo nieko blogo prieš šį vyruką, bet po paskutinio klausimo tikėjosi neišgirsti blogų žinių. Kad ir kaip keista būtų ją užplūdo arba paranoja, arba nieko gero nežadanti bloga nuojauta, nes visuomet kažkam atvykus į miestą, prasideda keisti įvykiai.

Nicolas iš tiesų visai apsidžiaugė, kai sužinojo, kad ne ką kitą, o Kirą sutiko šiandien. Jie jau seniai kalbėjo ir kadangi po kol kas kitsunė buvo vienintelis gyvas jo informacijos šaltinis, paskutiniu metu vaikinas nežinojo kas dedasi ir kas to kaltininkas. Žinoma, jis rasdavo būdu sužinoti tai, ką žino policija, tačiau taip pat jam buvo išaiškinta, kad ten irgi sėdi žinančių apie vilkolakius ir kitas būtybes, tad visos ataskaitos nėra visiškai atviros ir jose pilna nepaminėtos informacijos. - Gerai, vis dar bandau apsiprasti naujam mieste,- vaikinas nuoširdžiai nusišypso, o tada pakelia akis į Kirą,- o tau?- pasidomėjo į įkišo rankas giliai į kišenes ir truputį susigūžė. Nors lietus dažniausiai jo neveikė, šis vakaras buvo tikrai vėsus, o trumpos rankovės nesušildė jo pakankamai. Išgirdęs jos klausimas, Nicolas kelias sekundes pastudijavo merginos veidą ir supratęs, jog ši jaudinasi, jis tik užtikrindamas, kad viskas gerai šyptelėjo. - aš taip paskutiniu metu praleidžiu savo vakarus. Filmai ir daug nesveiko maisto,- o tada jis tik atsikrenkštė ir atsakė į jos klausimą, į kurį Yukimura norėjo atsakymo,- nesijaudink, nieko blogo nenutiko, o mano šeima vis dar nežino, kad atsirado nauja beta, Liamas, ir nesiruošia atvykti ir nužudyti Scotto.

Iš tiesų buvo smagu matyti jį čia, juk dar vienas draugiškas veidas visuomet pakelia nuotaiką, beje, kuo daugiau pažįstamų mieste, tuo daugiau pagalbos gali gauti reikiamu metu, - Man irgi neprastai, tiesiog per visus šituos reikalus kenčia mokslai, - nusišypso, o po to vypteli lūpą. Šiek tiek apmaudu, kad pažymiai vis prastėja, o Kira jau seniai turi atsirinkusi savo prioritetą, žinoma, suteikti pagalbą draugams, o laiko vis neranda savo asmeniniam gyvenimui. Aišku, draugai jai visuomet buvo pirmoje vietoje ir tai yra neginčytina, kad ir kaip tėvai merginai pamokslautų, ji vis vien darys tai, kas jos manymų yra teisingiausia. Išgirdusi apie nesveiką maistą ir filmus, šypteli, bet po to atsidusta. Jau pamiršo, kada paskutinį kartą turėjo įprastą vakarą su draugais. Ir dabar, prieš ateidama į dvd nuomos punktą, ji mąstė kokį čia filmą pasiimti, kad pabaiga būtų nuspėjama, arba pats filmas trumpas, kadangi be kažkokios problemos įsiterpimo jos gengas neapsieina. Kol laukė atsakymo į paskutinįjį klausimą, Kira sugniaužė kumščius, nes nežinia ją graužė. Tik po keleto sekundžių pastebėjo, jog parduotuvėje pradėjo mirksėti elektros lemputė, susivokusi, kad tai tikriausiai jos netyčinis darbas, ši apsiramino ir atsiprašančiai šyptelėjo Nikolui, - Tuomet labai gerai, - galiausiai išgirdusi tai, ką ir norėjo išgirsti, tamsiaplaukė nusišypsojo ir žvilgtelėjo į krautuvę, pro duryse esantį stiklą, joje sustatytas lentynas, pilnas įvairiausių filmų, - Gal eikime į vidų? - vėl atsuko žvilgsnį į vaikinuką ir pastebėjo, kad šis susigūžė nuo šalčio, - Kokio žanro filmus mėgsti? - užklausė, jau žinodama, kad jeigu tik galės, tikrai pasiūlys gerą filmą Nikui bei atsiradus progai pasiklaus ir jo patarimo.

Nicolas iš tiesų džiaugėsi, jog nepraleis vienas viso vakaro. Didžiąją dalį vakaro turbūt vistiek sėdės kambaryje, tačiau bent trumpam paįvairins dieną būdamas ne visiškai vienas, o dalį laiko su drauge, ar kažką panašaus į tai. Vaikinas palinksėjo suprasdamas puikiai Kiros situacija. Savo gimnazijos metus jis praleido panašiai, kaip ir Yukimura su savo draugais dabar. Jis niekada taip ir negrįžo prie mokslų ir šiuo metu, kai nori atsitraukt nuo savo šeimos biznio, pradėjo labai gailėtis. Juk, jei turėtų kokį aukštąjį išsilavinimą, būtų daug lengviau tai padaryti. - Svarbiausi, kad ne paskutiniais metais, žinoma, SAT jau būni išsilaikęs, tačiau pažymiai rūpi universitetams,- Calavera nebuvo tikras dėl merginos amžiaus, tačiau, nežinia kodėl, jis manė, kad ji ne vyresnė, nei vienuoliktokė,- o iki tada gal viskas aprims?- jis retoriškai atsakė, tačiau pats suprato, kad tikrai ne. Juk čia beacon hills. Pamatęs, kad lemputės pradėjo mirksėti, jis įdėmiai pažvelgė, tačiau supratęs, kad tai jo kompanionės darbas, jis tik šyptelėjo. Nicolas neturėjo daug patirties su Kitsunėm, todėl, kad ir ką ši padarytų, vaikinas įdėmiai stebės. - Žinoma,- šypteli ir padeda kelis žingsnius link vidaus.

Ji nuoširdžiai nusišypsojo išgirdusi šiokių tokių patarimų iš Nikolo ir žodžių, kurie ją nuramino, bet deja, ji jau buvo dvyliktokė ir stengtis reikėjo kaip niekada labiau. Anksčiau sunkiausiais dalykas būdavo atsikelti rytais, kuomet akys taip merkiasi, o kūnas, regis, prisiplojęs prie lovos, bet dabar.. Dabar laiko stoka mokslams labiausiai tampė Kiros nervus. Mergina ir taip vaikščiojo ant ašmenų, aišku, mokslo metai tik prasideda, bet reikia geros pradžios, nes be pamatų, nebus ir toliau ko statyti, - Taip, tu teisus, tiesiog dabar mano paskutiniai metai, - šypteli jam ir patrypčioja vietoje. Tamsiaplaukė kilstelėjo savo mažą galvelę į dangų ir pastebėjo, jog lietus jau rimsta, o tai reiškia, kad tikriausiai nereikės grįžti namo visai sulytai, - Na, dėl ramumo tai kažin, nors labai tikiuosi, kad viskas pamažu atslėgs, - linkteli galva pritardama Nikui ir sulaukusi jo pritarimo, Kira žengia į vidų.