Automobilių aikštelė/Įėjimas/Išėjimas

Nusprendusi kiek pasižmonėti, ir atsigriebti už prarastą laiką su vienu iš geriausių draugų, Shay greit susisiekė su Jackson ir susitarusi susitikti, jau už kelių minučių įvažinėjo į boulingo automobilių stovėjimo aikštelę. Priparkavusi savo automobilį, Sophia dar žvilgtelėjo į veidrodėlį pasitvarkydama ševeliūrą, bei pagriebusi nuo šalia esančios keleivio sėdynės rankinę apleido mašiną. Atsisotjusi prie automobilio, prieš tai jį užrakindama, įniko į savo telefoną, įsijungdama fruit ninja.

Ne taip seniai Jacksonas grįžo iš Londono. Tuo metu jam reikėjo naujos pradžios, gal kartais ir buvo nesupratingas, tačiau gyventi su žmonėmis, kuriuos bandei nužudyti ir tų artimaisiais, kuriuos nužudei, net jam buvo per daug. Todėl susikrovęs daiktus, jis išvyko į kitą žemyną, tačiau čia buvo visi jo tikri draugai, o ir Beacon Hills nepakeičiame vieta, nors teigtų kitaip, tad grįžo vos po kelių metų. Grįžimas į valstijas taip pat reiškė susitikimą su senais draugais ir Whittemore dėl to buvo keistai laimingas. Atvažiavęs su savo sidabriniu porsche, dabar jau naujesniu modeliu, jis įsuko į boulingo stovėjimo aikštelę ir išlipo su savo komercine šypsena ant veido. Priėjęs kiek arčiau pamatė, kad Sophia jau čia, tad priėjęs kiek arčiau ją iš nugaros apsikabino.

Pajutusi apkabinimą Shay net kruptelėjo, mat buvo įklimpusi į savo žaidimą, tai, kad nieko daugiau už telefono ekraną nematė ir negirdėjo. Suklapsėjusi blakstienomis ši kiek nustebusi pasuko galvytę pažvelgdama į ją išgasdinusi žmogelį, ir pamačiusi kiek pasikeitusį, bet atpažįstamą Jackson, šėlmiškai šyptelėjo,- na, na... argi gražu taip tyliai prisliūkinti?- kilstelėjusi klausiamai antakiuką sukikeno išjungdama žaidimą ir telefoną įsikišdama į galinę kelnių kišenę, poto apsisukusi taip pat apsikabino vaikiną, dar pasišokėdama ir kojomis apsikabindama jį per liemenį, jį kiek patraiškydama ir pamyluodama. -jėtus kaip pasiilgau tavęs,- nusijuokusi pažvelgė į draugo akis ir plačiai nusišypsojusi kelis kartus linktelėjo patvirtindama savo žodžius.

Sophia buvo jam ypatingas žmogus. Nuo pat vaikystės, per visas jo fazes, ji sugebėjo išbūti šalia jo, todėl matydamas ją tokią laimingą net pats Jackson nusišypsojo vien dėl to.
- Ne, bet nuo kada aš gražiai elgiuosi?- jis sutrikęs pasakė. na, labiau vaidino sutrikusį, tačiau didelio skirtumo veide nebuvo, tik jį gerai pažįstantys žmonės žinotų. Kai mergina pašoko ant jo, tai kiek nustebino vilkolakį, tačiau tik prilaikė lengvai jos kojas, kad ši nenukristų nuo jo ir po to jų susitikimas boulinge baigtųsi traumatologiniam skanuojant merginos galvą ir tikrinant ar negavo smegenų sukrėtimo. Skamba labai ekstremaliai dėl vieno nukritimo, tačiau tiesa tokia, kad jei Jackson iš tiesų apie tave rūpi, jis ne tik rūpi truputį, tačiau viskuo kuo gali. Širdimi ir protu,- patikėk, žinau,- jis nusišypsojo ir padėjo savo smakrą ant merginos pečio, galų gale jausdamasis, kaip namie, tarsi nieko nebuvo.

- na taip, tiesą sakai,- nusijuokusi palinksėjo. Jackson visada buvo toks labiau neklaužada, kuris nelabai ir taisyklių laikydavosi, bet tai netrukdė Sophiai bendrauti su juo, nes sugebėjo pažinti jį geriau nei kiti, ir perskaityti visus jo tikruosius jausmus. O ką jau kalbėti, kai jis ją visada rūpinosi, net kartais eidavo reikaliukus tvarkyti su priekabiautojais. Oj gautu velnių Jackson, kad ją iš rankų išmetė ir smegeninę sukrėtė, turbūt tik geriau pasijutusi jam sėdimąją truputi diržu išvanotu, kad žaloja ją, kai ši nori tik pasidžiaugti draugu.- iš kur jau toks žinovas?- primerkusi akeles tokiu suvaidintu įtarumu paklausė ir apsivalgė, le bandydama pamatyti kokius jo draugelius aka šnipus, kurie tik ir sekioja ją, poto pranešdami vaikinui viską, kad šis būtu labiau apsišvietęs. Jam padėjus smakrą ant jos peties, pati padėjo savąjį ant jo, ir pataršė dar jo ševeliūrą,- kadangi žinau, kad manęs pasiilgai taip pat, tai duodu tau leidimą mane panešioti iki pat mūsų takelio, - sukrizenusi dar tvirčiau apsikabino vaikiną per kaklą, kad šis nesumanytu jos mestelti ant žemė ir liepti pėdinti savom kojom.

-Šitą irgi žinau,- Jackson pasakė su pasipūtimu spinduliuojančia šypsena ant vienos lūpų pusės. Nežinia kas sugalvojo šį dalyką, tačiau tai be jokio tarimosi tapo nacionalinis truputį arogantišku šiknių ženklas, na tai ir valgymas visiškai raudonų obuolių, kai su kažkuo šneki. Sophia buvo miela mergina, tačiau vaikinas žinojo ką ji gali padaryti, kai supyksta ir jo visai negundė to patirti, nors ir buvo stiprus vilkolakis. Deja, negalėjo to pasakyti merginai, tai būtų tiesiog viena didelė klaida,- aš viską žinau,- "duh" tonu pasakė vaikinas ir pažiūrėjo į blondinę tarsi ši būtų išprotėjusi tiek, kad reikėtų jo klausti tokių akivaizdžių klausimų. Pajutęs draugės ranką ant plaukų, jis truputį susiraukė. Jis dirbo prie šių plaukų! Tačiau po sekundės mintyse numojo ranka ir palinksėjo sutikdamas, jog panešios ją.- tik nebūtų tau patogiau ant mano nugaros ar pečių? Bet kaip nori,-jis nunešė ją ir pats nuėjo prie kasų.

-tu nesimaivyk, nes žinai, kad gali gauti už tokius dalykus,- tokiu le gasdinančiu veiduku pasakė, dar pagrumodama jam pirštuku palei nosį, tegu nevaidina visažinio, ar protingesnio už ją. Jau galvojo, kad bus pasakyta, kad nelįstu prie jo plaukuosenos, kuriai prireikė kelių valandų, bet nieko neišgirdusi kiek nusistebėjo, bet pergalingai nusišypsojo. Vat kaip gerai susitikti po ilgo laiko, viskam užsidega žalia šviesa.- neaaa... man taip patogiausia, matysiu kas mus bando pulti iš nugaros,- nusijuokusi mirktelėjo ir žvelgdama tiesiai priešais save, tai yra Whittemore už nugaros, leidosi nunešama į boulingo vidų. Turbūt visiem ji dabar primenė tik dideli, mielą, gražų kūdikį.