Kapai

Derekas buvo pasiruošęs. Tvirtas vilko kūnas įsitempė, nasrai prasišiepė, lyg jis būtų visiškai pasiruošęs sutikti savo mirtį, skausmą bei neviltį, tačiau netrukus viskas išnyko. Strėlė, pralėkusi pro šalį sunaikino onio likučius, privertė jaunąjį Hale pakilti ant vilko kojų, mėlynomis akimis nužvelgti visus, lyg siektų įvertinti situaciją. Nepažįstamas medžiotojas, paleidęs strėlę į netoliese buvusį demoną, dabar gulėjo ant žemės, tačiau Allison.. Allison šį kartą grėsė didesnis pavojus, o jauna moteris, palinkusi link jos, buvo viso šito kaltininkė. Dar kartą užmetęs akį į skausmą kenčiantį medžiotoją, vilkas tik atsiduso, pasižadėdamas sau, jog paskui pagelbės kiek galės, o tuomet vėl nukreipė žvilgsnį į Heterą, kuri visai netrukus tapo pagrindiniu jo taikiniu. Kiek pritūpęs vilkas ėmė sėlinti, nesidairydamas, įsmeigęs tas žydras akis tiesiai į ją. Trys... Vilkolakio kūnas sustino, pasviro, lyg šis būtų pasiruošęs pulti. Du... Iššiepdamas dantis vilkas giliai įkvėpė bei primerkė akis.. Vienas. Šį kartą Derekas nesusilaikė, dar keli platūs žingsniai ir sunkus, daug sveriantis vilko kūnas užgriuvo ant jaunos, jau į šalį lekiančios merginos, o nuo seilių drėgnos iltys netrukus įsikibo į šios ranką, palikdamos gilias, skausmingas žymes. Nežinia, ką pats Hale būtų padaręs, jeigu ne nuošalyje išdygęs Onis, privertęs šį atleisti dantis bei vėl pritūpti, pasiruošus pulti.. Tik šį kartą ne merginą, o priešais stovintį, sunkiai pažeidžiamą demoną.

Mirtis ir chaosas - du dalykai, kuriuos nešė šie iš pragaro gelmių išdygę padarai, su kaukėmis ir viską naikinančiais kardais rankose. Tačiau jaunasis Argent tų žodžių nebijojo, nes buvo šventai įsitikinęs, jog jam pavyks išsikapstyti. Apgauti mirtį, išsisukti iš jos visą aprėpiančių nasrų. Visai kaip Allison. Juk jei galėjo pusseserė, įstengs ir Thomas. Tik štai po dūrio į pilvo šoną staiga visos mintys apie išsigelbėjimą išnyko kaip koks cigaretės dūmas papūtus šiltam vasaros vėjeliui. Akyse staigiai aptemo, tad jis jau nebematė kaip onis pasitraukia nuo jo ir nuskuba kitos Argent link. Nežinia kaip ilgai jis gulėjo raižomas didžiulio skausmo, tokio, kokio paprastas žmogus turbūt neatlaikytų. Raudonas kraujas nudažė tamsią kapinių žemę ir nedidelį plotelį žolės ant kurio ir gulėjo perblokštas vaikinas. Tik staiga jo lūpos sujudėjo. - Nous.. protégeons.. ceux... qui ne peuvent... pas se protéger... eux-mêmes.. Nous protégeons ceux qui ne peuvent pas se protéger eux-mêmes,-lūpomis kartojo kodeksą vaikinas. Pramerkęs akis jis dar kelis kartus skausmingai sumirksėjo, o tuomet sukaupęs visas jėgas, kurias dar turėjo, lėtai pakilo. Sunkiai remdamasis į žemę jis neviltingai pažvelgė į Allison pusę. Merginą laikęs onis staiga ją paleido ir nuskubėjo vilko link, tad dabar Thomas turėjo laisvą prieigą nusigauti prie pusseserės. Tik gaila, jog jėgų ne. Sukandęs dantis jis stengėsi stotis, tačiau kojos neklausė ir jis griuvo. Stojosi ir griuvo, gal kelias dešimtis kartų, kol galiausiai šiaip ne taip, per didžiausius skausmus ir riksmus visiškai prisiartino prie giminaitės. -Allison..,-iškošė pro sukąstus dantis,-ten yra dar vienas onis... vilkas.. nesusitvarkys,-žinoma vaikinas norėjo pasakyti kur kas daugiau. Norėjo pasakyti, jog ji stipri, jog daug stipresnė už jį ir gali įveikti tą tamsos karį, tačiau jėgos visiškai apleido sužeistą Argent ir jis sukniubo ant žemės. Užsimerkė ir leido skausmui išplisti po visą kūną.

Visas aplinkui judėjo lyg sulėtintam filme. Mergina juto, kaip adrenalino kiekis kraujyje mažėja, skausmas apima visas jos mintis. Heteros žodžiai nelabai darė poveikį merginai, mat ji jau sunkiai reagavo į aplinką. Bet visgi, vieni jos žodžiai nuėjo iki merginos sąmoningosios dalies. „Aš nužudysiu visus, kuriuos tu myli“. Tie žodžiai lyg aidu nuskambėjo galvoje. Merginoje vėl sukilo pyktis, jos kūną apėmė tik vienas noras.
-Aš. Nužudysiu. Tave.
Tą akimirką Argent buvo įsitikinus savo žodžiais. Bet tik akimirkai. Nors ji nenorėjo pasiduoti, bet skausmo banga einanti iš kojos tiesiog atėmė žadą. Akimirkai ji patikėjo Heteros žodžiais, kad medžiotoja yra silpna. Ji taip jautėsi, jautėsi labai silpna, tokia silpna kokia buvo prieš visą šitą medžiotojos reikalą, pavyzdžiui tada, kai juos alfa uždarė mokykloj ir Elison manė, kad mirs. Ji jautė tą patį bejėgiškumą, kaip ir tada, ir ji jau norėjo leisti skausmui atimti sąmonę. Jei ne jos pusbrolis, ji ir būtų taip padarius. Bet tai, kad jis sugebėjo nusigauti iki merginos ir pasakyti, kad Derekas tikriausiai mirs, jei Elison neįkiš savo rankos čia, o su juo tikriausiai ir pusbroliai, nes nebus kam jų iš čia ištraukti (jis aišku tiek nesugebėjo pasakyti, bet tai buvo logiškos išvados, plaukiančios viena iš kitos), medžiotojai įkvėpė dar šiek tiek energijos. Tai buvo ta Argentų jėga, apie kurią su pasididžiavimu šnekėjo Keitė. Medžiotoja žinojo, kad su durklais petyje ir kojoje ji nepasieks strėlės ir neišaus jos. Kol Derekas kovėsi su oniu, mergina leido savo iš Džerardo paveldėtai pusei užvaldyti ją. Nesveikas pyktis ir keršto troškimas buvo vieninteliai dalykai, esantys jos mintyse. Giliai įkvėpus ji su kaire ranka suėmė durklą, esantį jos dešiniajame petyje, ir rėkdama iš skausmo šiaip ne taip ištraukė jį. Tada savo kruvinais pirštais sugraibė durklą savo kojoje, ir pabandė greitu judesiu jį pašalinti iš ten, bet šį jos veiksmą irgi lydėjo šioks toks klyksmas. Mergina susikaupusi nušliaužė iki sidabrinės strėlės, kurią ji buvo suvariusi į Heteros koją. Ištepta kitsunės krauju strėlę ji įstatė į lanką, ir sukaupusi dabar jau tikrai paskutines savo jėgas atsiklaupė ant kelių. Sukandusi dantis dėl nežmogiško skausmo ji iškėlė lanką, įtempė strėlę ji stengėsi elgtis taip, kaip buvo mokoma. Ji žinojo, kad nusiraminti padeda kartojami prasmingi žodžiai. Tai ji darė su savo kodeksų, bet Elison žinojo, kad dabar šis kodeksas netinka. Tik ne tokiu atveju, kada šalia merginos tyso pusbrolis, su gana panašia žaizda pilve, po kurios Elis kelis mėnesius gulėjo komoje. Džerardas tikriausiai didžiuotųsi tokia savo anūke.
-Nous chassons ceux qui nous chassent. Nous... chassons... ceux... qui... nous... chassent,- sukandusi dantis mergina nusitaikė ir atleido templę. Sidabrinė strėlė įsmigo į juodojo kario kūną ir šis sušvisdamas išnyko. Elis veidą papuošė šypseną ir ji dar turėjo energijos pasakyti vieną svarbų dalyką Derekui. Ji galėjo perduoti informaciją, kurią Hetera jai pasakė, kai buvo akimirkai nugalėjusi lapę savo kūne. Elison suprato, kad skausmas paverčia ją žmogiška. Bet Argentė pasirinko to nesakyti. Džerardo dvasia dar neapleido jaunosios merginos, ir dabar ji tenorėjo tos lapės mirties. Galutinės, o ne su galimybe sugrįžti ir vėl sukelti chaosą. Mergina dar bandydama išsilaikyti sąmonėje pasiėmė savo telefoną, ir eidama per adresatų knygelę greičiausiai rado Aizeko numerį, iš tų žmonių, kurie galėtų jai padėti, tad surinkusi jo numerį ir jam atsiliepus sumalė kelis žodžius ir prarado sąmonę, nugriūdama šalia pusbrolio.

Vos tik ryšiui nutrūkus Aizekas sunerimo, jis nelabai žinojo kas vyksta šiuo metu Bykon Hilse. Kapinės nebuvo pati artimiausia vieta, tad būdamas dar Skoto namuose nuo jo mamos staliuko paėmė mašinos raktelius ir išlėkė į lauką prie automobilio. Užsivedęs mašiną užspaudė gazą ir nuvažiavo kapinių link.
Jau važiuodamas pro šalį vaikinas pro langą pamatė du gulinčius kūnus. Užtraukęs rankinį, Aizekas nubėgo link merginos kūno. - Alison? - rankomis truputi pakėlė jos galvą, tačiau jokio atsakymo. Priglaudė ausį prie jos nosies, norėjo išgirsti ar ji bent kvėpuoja - jo laimei taip. Merginos kūnas buvo stipriai sužalotas, ji jau buvo praradusi nemažai krauju. Atsargiai vėl paguldė jos galvą ir nusiėmė savo marškinius, dantimis užkabino rūbo galą ir nuplėšė ilga skiautę. Ištiesęs jos koją jis greitai pradėjo vynioti medžiagą ant žaizdos ir stipriai užveržė, trumpam tai turėjo neleisti kraujui pratekėti. Aizekas atsargiai pakėlė merginą ant rankų ir nuėjo link mašinos. Dar laikydamas Argentę ant rankų, pirštais užkabino galinių durų rankeną ir jas atidarė. Jis juto, kaip ant jo rankos tekėjo merginos kraujas, per kūną perbėgo nemalonūs šiurpuliukai, Aizekas galvojo, jog mergina gali neišgyventi. Paguldęs ant galinės sėdynės uždarė duris ir pakėlė galvą kapinių link, ant žolės gulėjo Alison pusbrolis, nelabai svarbus asmuo vaikino sąraše, tačiau žinojo, jeigu jam nepadės, Argentė jam neatleis. Mašinoje vietos nebebuvo, na bent tarp sėdimų vietų. Atėjęs prie automobilio galo, atidarė bagažinė ir pasižiūrėjęs atsiduso. Pasukęs žvilgsnį vaikino pusėn gyliai įkvėpė oro ir nubėgo link jo gulinčio kūno. Pakėlė jo kūną. - tikiuosi tilpsi. - suraukęs veidą nunešė Thomo kūną link mašinos ir atsargiai paguldė į bagažinės vidų. - o dabar tikiuosi, jog tau oro užteks. - uždaręs bagažinę, Aizekas greitai sėdo prie vairo, trumpam pasisuko pasižiūrėti į Alison gulinti kūną, rodėsi išbalęs, o lūpos buvo pamėlusios.Vaikino veidas rodėsi sunerimęs, pasuks žvilgsnį į kelią, nuspaudė sankabą ir užmetęs pirmą bėgį pajudėjo link ligoninės.